Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje didžiausias politikų dėmesys buvo skirtas vienam svarbiausių šiandienos žemės ūkio politikos klausimų – Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m.
Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – ar su plotu susijusios pajamų paramos (PSSP) ir kitų rūšių pajamų paramos skyrimas BŽŪP pasiūlymuose ateičiai padėtų pasiekti apsirūpinimo maistu tikslą. Taip pat kalbėta, ar žemės ūkio produktų atsargų sukūrimas padėtų sumažinti kylančias rizikas siekiant šio tikslo.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kad BŽŪP būtų pakankamai finansuojama ir, žinoma, būtų išspręsta dešimtmečius trukusi neteisybė dėl tiesioginių išmokų skirtumo.
Abejonių išsakyta dėl ES valstybėms narėms PSPP sistemoje nustatytos 130-240 Eur/ha ribos, kuri galimai pažeidžia lygių sąlygų valstybėms narėms principą. Ministras pabrėžė, kad pensinio amžiaus ūkininkų pašalinimas iš šios sistemos turės neigiamų pasekmių žemės ūkiui.
Kad jaunimas užsiimtų žemės ūkio veikla ir efektyviai pakeistų išeinančią ūkininkų kartą, reikia ne ribojančių ar draudžiančių sąlygų, o motyvuojančio ir kryptingo finansavimo. Smulkaus ūkio schema arba išmokos ūkininkams už nepalankioje padėtyje esančią žemę neturėtų būti privalomos priemonės.
Valstybėms narėms reikia daugiau lankstumo pasirenkant priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius ypatumus.
Atsižvelgiant į Lietuvos, kaip ES rytinės pasienio valstybės, situaciją, bendras ES žemės ūkio produktų rezervų sukūrimas būtų svarbus geresnio ES pasirengimo apsirūpinti maistu elementas. Tai sumažintų tiekimo grandinių sutrikimus didelių krizių metu.
Lietuvoje vykdomas nacionalinio maisto produktų rezervo formavimas, tačiau bendrajam ES rezervui reikalinga finansinė ES parama. Buvo pabrėžta, kad valstybėms narėms bus palikta lankstumo dėl produktų rezervo nomenklatūros ir kiekių.
Lietuva pritaria muitų tarifų Rusijai ir Baltarusijai didinimui
Kalbėdamas apie Ukrainos ir ES santykius, ministras pabrėžė, kad žemės ūkio produktų eksportas į Bendriją yra pagrindinis nacionalinių pajamų šaltinis ir viena efektyviausių ES paramos formų kovojant su Rusijos agresija.
Tai stiprina ES šalių strateginį atsparumą ir mažina priklausomybę nuo agresoriaus. Lietuva ir toliau tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. ES turi padėti Ukrainai įgyvendinti tvaraus ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas, o investicijos į pasienio infrastruktūrą ir logistiką yra būtinos siekiant veiksmingesnės prekybos ir sklandesnių srautų.
„Džiaugiamės žengtu strateginiu žingsniu dėl ilgalaikės Ukrainos ekonominės integracijos į bendrąją rinką. Atnaujinta ES ir Ukrainos sutartis išplečia galimybes patekti į mūsų rinką. Kartu numato griežtas rinkos apsaugos priemones, būtinas jautriems ES sektoriams. Lietuva remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų abipusį rinkos atvėrimą Ukrainai. Tikime, kad tai paskatins investicijas į perdirbimą, logistiką, o tai sustiprins Ukrainos konkurencijos atkūrimo standartą. patikimas tiekimo grandinių partneris, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. Tai taip pat gali padėti užtikrinti produkcijos, kurių ES nepagamina, tiekimą.
Lietuva nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę prekybą. Į ES importuojami žemės ūkio ir maisto produktai turi atitikti tuos pačius kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus kaip ir ES gamintojai.
„Svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, vengti rinkos iškraipymų tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų. Turime išlaikyti aiškią poziciją dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuolat palaikome muitų tarifų didinimą šioms šalims. Turime ir toliau dirbti šia kryptimi, įskaitant likusius produktus. Turime maksimaliai apriboti importą iš šalių agresorių, mažinti jų finansines galimybes tęsti minėtą ES rinkos stabilumą”, – sakė jis.
Žuvininkystės sektoriui reikia didesnių ir garantuotų finansinių išteklių
Lietuva kartu su kitomis ES šalimis paragino EK keisti Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) reglamentavimą. Žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžė, kad tai ypač aktualu kalbant apie paramą žvejybos laivynui.
„Lietuva sparčiai įgyvendina nacionalinę veiksmų programą pagal EMFAF reglamentą, tačiau susiduriame su situacija, kai reglamento nuostatos ne tik neleidžia tinkamai reaguoti į sparčiai besikeičiančius sektoriaus poreikius, bet ir riboja galimą pažangą“, – sakė ministras.
Diskusijoje dėl siūlomo finansavimo žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje ministras pabrėžė, kad žuvininkystės sektoriui reikia didesnių ir garantuotų finansinių išteklių, nei siūlo EK.
„Siekiame, kad sektoriaus finansavimas naujoje daugiametėje perspektyvoje liktų bent jau dabartinio EMFAF lygyje, nes įsipareigojimai nemažėja, sektorius svarbus ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu“, – sakė ministras.
