Šiais metais mes švenčiame 150 -ąjį Lietuvos meno genijaus Mikalojus Konstantino čiuurliono gimtadienį.
Vienas iš pagrindinių vyriausybės akcentų šia proga yra kovo 21 d. Paroda „Gintaro žvaigždėms: MK čiuurlionis, amžininkai ir panašūs“, bus atidaryta Nacionaliniame MK čiuurlionio meno muziejuje.
Kaip parodos apie naują ekspoziciją atidarymas, Čiurlionio darbo Lietuvoje patirtis ir paskutinė „Čiurlionio“ vertė ir tokia patirtis, mes kalbamės su Daina Kamarauskienė, parodų muziejaus direktore.
MK čiuurliono darbai yra šviesos tarp amžininkų (XIX -20 -ojo amžiaus) ir šiuolaikinio garsaus pasaulio bei Lietuvos menininkų. Daugiau nei 70 meno kūrinių, instaliacijų ir objektų ekspozicija atskleis čiuurlionio mąstymo ir regėjimo gilumą ir naujoves nuo jūros gelmių iki kosmoso pločio. Bus eksponuojami garsiausių Europos muziejų darbai: „Tate“ galerija, Britų muziejus, D'Orsay muziejus, Pompidou centras, Wenzel Hablik muziejus ir kiti. Kaip apibūdintumėte šios parodos išskirtinumą?
Paroda, kurioje pasakojama apie jo bendraamžius ir bendraamžius Čiurlionį, yra ypač svarbi tuo, kad matome, kaip Čiurlionis atrodo skirtingų šalių ir jų menininkų kontekste. Parodai mes pasirinkome tų menininkų, kurie tuo pačiu metu sukūrė kaip čiuurlionis, darbus, norėdami parodyti ir mūsų genialių idėjų universalumą, ir jų unikalumą.
Kuriant parodą, taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar Čiurlionio idėja buvo aktuali šiandienos menininkui. Mes atradome nemažai nuorodų.
Čiurlionis kalba apie universalius dalykus – žmogaus vietą pasaulyje, visatą, mūsų atsiradimą, buvimo šioje žemėje prasmę. Todėl, paruošę ekspoziciją, mes tai matėme Chiurlioninės temos Tikrai dar nėra išsekęs. Nepaisant pasaulio tendencijų pasaulyje, daugelis šių temų yra svarbios šiuolaikiniams menininkams. Todėl paroda yra labai įvairi.
Paroda įgauna formą ir netrukus bus paruošta, todėl jau galite pamatyti bendrą vaizdą. Kas jis? Kaip čiuurlionis atrodo šalia savo amžininkų?
Paroda yra išskirtinė tuo, kad žiūrovas suras gintaro lašą kartu su stebuklingų paveikslų ir astronomine įranga, galės pažvelgti į kosminius vaizdus, klausytis muzikos ir pamatyti, kaip atrodo 1875 m. Čia bus kino kūrinių, vaizdo meno kūrinių, todėl kosmoso ir jūros idėjas gali patirti skirtingos pojūtys. Tačiau tai, ką aš išgirdau iš parodų erdvės lankytojų, netyčia: „Čiurlionis vis dar yra pats įdomiausias menininkas“.
Galima sakyti, kad paroda sukuriama ir siekiant pakartoti Čiurlionį, ir parodyti lankytojui unikalų menininką šalia mūsų.
Neslėpkime, mes dažnai turime išgirsti tokį skeptišką posakį „O, koks čia genijus …“ Taigi vienas iš mūsų siekių yra pripratę prie minties, kad mes iš tikrųjų turime genijus. Dėl to nereikia gėdytis ar kukliai. Turime tuo didžiuotis. Maža tauta turi daug genijų. Ir jei mes turime vieną genialumą, tai jau yra labai svarbu.
„Čiurlionis“ 150 -mečio jubiliejaus programa jau spartėja, kaip mes žinome, vyksta įvairūs renginiai, o idėjos yra baigtos užsienyje. Ar jau jautėte didesnį susidomėjimą čiuurlioniu užsienyje?
Mes gauname daugiausiai užklausų apie Čiurlionio darbus iš Lietuvos diplomatų ir užsienio lietuvių bendruomenių, švenčiančių čiuurlionį kartu su Lietuvoje, ir norime paminėti jo jubiliejų.
Šiandien dar per anksti kalbėti apie aidus, tačiau tai, kad pasaulis švenčia čiuurlionį, yra unikalus. Mes padedame organizuoti parodas visame pasaulyje – nuo Pietų Afrikos iki Australijos, visi žemynai yra aprėpti. Mes neturime tik Antarktidos (šypsosi). Taigi parodoje „Nuo gintaro iki žvaigždžių: mk čiuurlionis, amžininkai ir asmenys“ bus siena su pasaulio žemėlapiu – vietos (žemėlapis bus užpildytas) su čiuurlionais. Manau, kad tai yra šiek tiek stebuklas – švęsti čiuurlionį pasaulyje.
O kaip Lietuva? Gal daugiau lankytojų atvyksta į jūsų muziejų?
Mes turime erdvę jutimams, kuriuose yra ir virtualios realybės išgyvenimų – „Angelai takai“ ir „Pasaulių kūrimas“. Yra daugybė lankytojų, ieškančių naujų pojūčių šioje erdvėje. Su nauja paroda tikimės, kad ateis dar viena kitų lankytojų banga.
Vien todėl, kad švenčiami Čiurlionio metai, mes nesijaučiame aktyvesni menininke. Lankytojų srautas buvo ir yra labai gražus, gausus, ir muziejuje visada yra daugybė skirtingų auditorijų. Mes dėl to labai džiaugiamės.
Čiurliono 150 vyriausybės programa turėjo pasiekti kiekvieną lietuvių vyrą, kad paliestų menininko darbą net ir mažiausios šalies bendruomenės. Kai programa užpildoma, atrodo, kad čiuurlionį skirtingai atranda skirtinga auditorija. Kaip matote šią programą ir ilgalaikę vertę?
Svarbiausia, kad Čiurlionis neatsitiktų mūsų šaliai, jo darbo originalai neišnyks. Nors čiuurlionis yra, kas ir kaip vaikai buvo dažyti darželyje, arba naujai paplitusio Čiurlionio darbo simfoninis orkestras – visa tai yra ilgalaikė vertė.
Ilgalaikė vertė išlieka galvose, o ne paminkluose – tai yra svarbiausia. Jei pastatytume dar vieną paminklą Čiurlioniui, kuris liks šimtą metų, mes geriau nepažinsime kūrėjo. Kita vertus, jei kiekvienas vaikas ką nors sugriebė, nutapytas arba mokykla dviem valandoms sukūrė keturkojus į čiuurlioną – galų gale, kažkas liks šiems vaikams. Galbūt kažkas siuva, išangė ar tiesiog klausys muzikos – kiekvienas žmogus bus paliestas taip, kaip jis supranta. Man atrodo, kad tai labai didelis dalykas.
Įsivaizduokime: O kas, jei čiuurlionis niekada nebūtų įvykęs …? Ko mes būtume praradę?
Jei mūsų žemėje gimė čiuurlionis, jau buvo lemta, mūsų reikalas yra suprasti jo svarbą, gilumą, svarbą ir mėgautis ja. Tada mes turėsime ilgalaikę vertę.
Mes turime Lietuvos skalės genijus, kuriais žavisi pasaulio žmonės, kurie nustebo sužinoję, kad iki šiol nieko negirdėjo, apie tai nežinojo. Pasaulio meno istorija nėra pilna, jei joje nėra čiuurlionio. Tai yra išskirtinė asmenybė: kai jis atvyksta į bet kurią tarptautinę parodą, tarptautinį kontekstą, visi supranta menininko svorį.
Manau, kad supažindinę čiuurlionį pasauliui, mes nenaudojome visų šios asmenybės galimybių, kviesdami mus pažinti. Yra labai daug lietuvių mentaliteto, kurio mes net neįvardome. Kodėl mes kartais esame tokie nostalgiški, mums nepatinka labai ryškios spalvos, kodėl mūsų dainos yra tokios niūrios, o miestų, kvadratų, pastatų figūros nėra grandiozinės? Tai yra mūsų tapatybės dalis, o čiuurlionis tai labai gerai atskleidė.
Jei nebūtume, mes būtinai būtume sunkiai … labai skurdesni. Bet tai turi būti suprantama.
2025 m. Mes švenčiame Mikalojus Konstantino čiuurliono 150 -ąsias metines per UNESCO paskelbtas jubiliejų. Vyriausybės biuras kviečia jus pasinerti į Čiurlionio darbą su šūkiu „Gilesnis už žvilgsnį“ – nes visų laikų žymiausio Lietuvos menininko kūriniai yra ne tik vaizdai ar garsai paviršiuje, bet ir kodai, kuriuos gali mokytis smalsus žiūrovas. Daugiau informacijos apie „Ciurlionis 150“ programą šiai progai galite rasti „Ciurlionis150.lt“.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Lietuvos Respublikos vyriausybės tarnyba“. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
