Briuselyje į paskutinį metų posėdį rinkosi Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Ministrų tarybos darbotvarkėje – Lietuvai ir visai ES itin svarbūs klausimai, įskaitant žvejybos galimybes ir būsimą žuvininkystės sektoriaus finansavimą, taip pat diskusija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m.
Pasiektas politinis susitarimas
ES žuvininkystės sektorius labai prisideda prie Europos aprūpinimo maistu, kuris yra neatsiejama piliečių saugumo dalis. Tačiau pastaruoju metu didėja spaudimas tausiai valdyti žuvininkystės išteklius, silpnėja ES pozicijos tarptautiniuose formatuose, neišnaudojami turimi derybiniai pranašumai.
„Tarybai pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių ES vandenyse ir Atlanto vandenyne. Reglamente Baltijos jūros šalims, tarp jų ir Lietuvai, išlaikomos europinių ungurių apsaugos priemonės, užtikrinamas tvarus jų išteklių atkūrimas”, – informavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Ministro teigimu, visos ES valstybės narės kritiškai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl žuvininkystės finansavimo naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
„Mažiau garantuotas finansavimas žuvininkystei yra nepriimtinas, ypač didėjant mūsų įsipareigojimams. Būtina užtikrinti aiškiai apibrėžtą ir pakankamą finansavimą akvakultūros plėtrai, laivyno modernizavimui, žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei”, – sakė ministras.
Diskusijos dėl BŽŪP ateities
Taryboje daug dėmesio buvo skirta diskusijoms dėl BŽŪP po 2027 m. ateityje. Kaip pažymėjo ministras A. Palionis, būtina užtikrinti greitesnį inovacijų diegimą praktikoje ir žinių sklaidą, nes tai itin svarbūs veiksniai stiprinant konkurencingumą ir atsparumą šiandienos iššūkiams. Ir tam reikia garantuoto finansavimo.
„Svarbiausias mūsų siekis supaprastinti BŽŪP yra neapsunkinti to, kas gerai veikia. Reikia ir aiškių BŽŪP teisės aktų. Tikrai dar yra daug erdvės tolesniam darbui žaliosios architektūros srityje, smulkių ūkių schemoje ir kitur. Nacionalinės rekomendacijos neturėtų riboti valstybių narių sprendimų”, – sakė ministras.
Jis paminėjo ir rytinio pasienio regiono kasdienybę – GPS trikdžius. Neatsitiktinai Lietuva, Suomija, Latvija ir Estija mano, kad BŽŪP stebėsenos ir kontrolės sistema turi būti lankstesnė.
Ministras taip pat atkreipė Tarybos narių dėmesį į prastėjančią situaciją pieno sektoriuje, o tai labai svarbu mūsų šaliai – nerimą kelia ne tik mažėjantis karvių skaičius, bet ir kelis mėnesius krentančios žalio pieno kainos. Jis paragino Europos Komisiją atidžiai stebėti situaciją pieno rinkoje ir imtis visų reikiamų priemonių, kad padėtis pieno sektoriuje kuo greičiau stabilizuotųsi.
Siūlo subalansuotą požiūrį
Pirmininkaujanti Danija taip pat pranešė apie pažangą, padarytą įgyvendinant naują reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant. Ministras A. Palionis savo kalboje pabrėžė sutinkantis, kad reglamentas turi būti orientuotas į gyvūnų vežimo sąlygų gerinimą, tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti konkurencingą žemės ūkio ir maisto gamybos sektorių, sklandžiai veikiančią ES vidaus rinką, prekybą su trečiosiomis šalimis.
„Siūlome laikytis subalansuoto požiūrio į gyvūnų gerovę ir sukurti teisinę bazę, kuri nedarytų žalos vidaus rinkai. Labai svarbu atsižvelgti į valstybių narių specifiką ir ekonominius aspektus. Gyvulininkystės sektoriaus tvarumo nepasieksime, o konkurencija nebus sąžininga, jei importui keliami reikalavimai nebus lygiaverčiai”, – sakė ministras A. Palionis.
