Investuotojų susirūpinimas yra susijęs su Latvijos viešojo administravimo efektyvumu, ketvirtadienį žiniasklaidai sakė Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje (FICIL) valdybos narė ir Nasdaq Riga vadovė Liene Dubava.
Ji paaiškino, kad FICIL kasmet atlieka nuotaikų indekso tyrimą, kurio metu užsienio investuotojai apklausiami dėl jų bendros nuotaikos, įskaitant pasitenkinimo lygį ir problemines sritis. Pernai tyrimas buvo atliktas visose Baltijos šalyse, taip pat apėmė Lietuvą ir Estiją.
Dubava pažymėjo, kad bendros investuotojų nuotaikos, nepaisant geopolitinių iššūkių ir pokyčių pasaulinėje aplinkoje, išlieka atsargios, bet kartu ir optimistinės.
Kalbėdamas apie atsargumą ir investuotojų susirūpinimą, Dubava teigė, kad dominuojanti problema yra vyriausybės veiklos efektyvumas. Šioje srityje Latvija gavo žemiausią investuotojų reitingą tarp Baltijos šalių, susirūpinimą daugiausiai siejo su įvairiais viešojo administravimo efektyvumo aspektais.
Pasak investuotojų,
FICIL nustatė tris pagrindinius efektyvaus viešojo administravimo užtikrinimo prioritetus.
Pirmas ir svarbiausias – sąžiningos konkurencijos užtikrinimas. Užsienio investuotojai atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja konkurencijos rizika ir galimi rinkos iškraipymai, kuriuos dažnai sukelia valstybės valdomos įmonės. Investuotojai pabrėžia, kad laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis visos įmonės turi veikti pagal vienodas taisykles.
Dubava taip pat pažymėjo, kad investuotojai abejoja, ar tikrai visos valstybės įmonės turi likti valstybės nuosavybėje, jei jos konkuruoja su privačiu sektoriumi. Kartu investuotojai mano, kad į biržą galėtų patekti mažumos didžiųjų valstybės kontroliuojamų įmonių akcijų paketai, o tai skatintų skaidresnį valdymą, pagerintų įmonės veiklą, skatintų sąžiningesnę konkurenciją rinkoje.
Antrasis prioritetas – viešųjų pirkimų procedūros. Šioje srityje investuotojai pabrėžia perteklinę biurokratiją, įskaitant didelį reikalingų dokumentų kiekį, taip pat konkurencijos riziką. Tuo pat metu FICIL pripažįsta, kad buvo žengta žingsnių tobulėjimo link, ir pritaria Seimui pateiktoms įstatymų pataisoms, tikėdamasi praktinių pokyčių artimiausiu metu, sakė Dubava.
Trečiasis investuotojų įvardytas prioritetas – bendras viešojo administravimo efektyvumas.
Investuotojai tikisi profesionalios, atsakingos ir į paslaugas orientuotos viešojo administravimo darbo jėgos, galinčios kuo greičiau ir be nereikalingos biurokratijos suteikti reikiamus patvirtinimus ir leidimus. Investuotojų nuomone, toks požiūris gerokai pagerintų Latvijos verslo aplinką.
Dubava taip pat pažymėjo, kad investuotojai reiškia susirūpinimą tose srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su viešojo administravimo efektyvumu. Tai yra švietimo kokybė, darbo jėgos prieinamumas ir lėta pažanga kovojant su šešėline ekonomika.
Kalbėdama apie teigiamas tendencijas, Dubava kaip vieną iš svarbiausių užsienio investuotojų pastebėtų veiksnių išskyrė išlaidų gynybai didėjimą. Vyriausybės sprendimas prioritetą teikti gynybos finansavimui vertinamas teigiamai, nes tai atveria galimybes Latvijoje plėtoti naujas pramonės šakas ir skatina technologines inovacijas.
Investuotojai teigiamai vertina ir Europos Sąjungos finansavimo prieinamumą.
Jie patenkinti palyginti nedidelėmis darbo sąnaudomis ir infrastruktūros plėtra, įskaitant skaitmeninius viešojo administravimo sprendimus, dėl kurių, jų nuomone, procesai tapo paprastesni, aiškesni ir suprantamesni.
Kartu Dubava pabrėžė, kad visi apklausti užsienio investuotojai iš Baltijos šalių sutinka, kad glaudesnis regioninis bendradarbiavimas duotų didelę naudą. Prioritetinės tokio bendradarbiavimo sritys yra gynyba, infrastruktūra ir energetika – sritys, kuriose bendradarbiavimas tam tikru mastu jau egzistuoja, bet, investuotojų teigimu, galėtų būti dar labiau stiprinamas.
Apskritai investuotojų nuotaikos yra teigiamos; tačiau investuotojai tikisi iš vyriausybės aiškių ir kryptingų veiksmų srityse, kurios jau buvo įvardintos kaip prioritetinės. Dubava pabrėžė, kad konkurencija dėl investicijų ir investuotojų kapitalo yra didelė, o lėto, laipsniško tobulinimo gali nepakakti. Reikia ambicingų tikslų, drąsių sprendimų ir ryžtingų veiksmų.
Tai sakė Latvijos investicijų ir plėtros agentūros (LIAA) direktorė Ieva Jāgere
2025 metais Latvijai pavyko pritraukti investicijų už milijardą eurų
—54% daugiau nei 2024 metais. Iš viso įgyvendintas 31 projektas, kuriuo ateityje tikimasi sukurti 1350 darbo vietų.
Pagal kilmės šalį didžiausios investicijos pernai buvo iš Lietuvos (401,7 mln. eurų), trečioje vietoje – Ukraina (125 mln. eurų), Nyderlandai (120 mln. eurų), Vokietija (100 mln. eurų), Austrija (80 mln. eurų).
Jāgere pažymėjo, kad Latvija šiuo metu įgyvendina tris projektus iš Švedijos, Suomijos ir Armėnijos, po du projektus iš Jungtinės Karalystės, JAV, Lietuvos, Ukrainos ir Australijos, taip pat projektus iš 12 kitų šalių.
Investicijų pasiskirstymas pagal sektorius rodo, kad didžiausios sumos investuotos į žinioms imlius bioekonomikos projektus (460 mln. eurų), išmaniąją energetiką (428 mln. eurų), gamybą (34 mln. eurų), skaitmeninimo projektus (21 mln. eurų), gynybos sektorių (20 mln. eurų), kitus sektorius (48 mln. eurų).
Praėjusiais metais projektai daugiausia buvo sutelkti Rygoje,
kur buvo įgyvendinta 20 projektų. Po du projektus buvo užregistruoti Vidžemėje, Latgaloje ir Pierygos regione, o keturi projektai – Kuržemėje.
Jāgere teigė, kad LIAA užsibrėžė tikslą 2026 metais pritraukti mažiausiai milijardo eurų investicijų. Todėl bus tęsiamas darbas su LIAA investicijų portfeliu, kuriame šiuo metu yra apie 180 projektų, kurių bendras investicinis potencialas viršija 17 mlrd.
Kaip pranešama, ketvirtadienį LIAA ir Ekonomikos ministerija spaudos konferencijoje paskelbė 2025 metų Latvijos investicijų pritraukimo rezultatus. Renginyje buvo apžvelgta 2025 metais pritrauktų investicijų apimtis, didžiausi ir reikšmingiausi investiciniai projektai, investicinis klimatas, ateities planai dirbant su investuotojais. Brifinge dalyvavo ekonomikos ministras Viktors Valainis (Žaliųjų ir žemdirbių sąjunga), Ieva Jāgere ir Liene Dubava.
Taip pat skaitykite: Latvijos premjero laukia penktasis balsavimas dėl nepasitikėjimo – Siliņa vėl išgyvena
Sekite mus Facebook ir X!
