Šios žiemos oro sąlygos suteikė darbo Estijos ledlaužiams, o nuo metų pradžios prie Estijos krantų nuo ledo atsilaisvino daugiau nei 50 laivų, rašo ERR News.
Du valstybiniai ledlaužiai „Botnica“ ir „Eva“ dirba Rygos įlankoje, palei Estijos salas ir pakrantėje netoli Pernu, o „Tarmo“ atlaisvina vandens kelius į rytus nuo Talino, Suomijos įlankoje. „Tarmo“ išvyks vėlai vasario 10 d., o ledlaužiai aplink Pernu uostą ir Rygos įlankoje dirba nuo sausio mėnesio.
Ledo danga Rygos įlankoje vasario 9 d. privertė visus į Rygą keliaujančius krovininius laivus kirsti Estijos teritorinius vandenis per Roņu salą. Latvija taip pat turi vieną ledlaužį Varmą – jis, kaip ir estas Tarmo, yra garbaus amžiaus. Estijos karinio jūrų laivyno generalinis direktorius Andresas Laasma teigė, kad pagal optimalų planą 60 metų „Tarmo“ tarnavimo laikas galėtų siekti iki 2028 m., todėl reikia parengti planą, ką daryti po to.
Iš daugiau nei 50 laivų, kuriems ledlaužiai padėjo atsistoti ant kojų, dauguma, 45, buvo jūroje netoli Pernu, o keliems kitiems prireikė pagalbos Suomijos įlankoje. Suomijos teritoriniuose vandenyse situacija dar sudėtingesnė, todėl ten ir plaukioja suomių ledlaužiai.
Laasma atkreipė dėmesį į tai
nors tokios oro sąlygos nėra beprecedentės, dažniausiai jos nutinka maždaug kartą per septynerius metus.
Jis pasakojo, kad pastarąjį kartą tokia atšiauri žiema buvo 2011 metais, kai dirbo visi ledlaužiai.
Net šiltesnių orų atėjimas dar nereiškia, kad ledlaužiai grįš į savo krantines. Iš tiesų, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, jų pagalbos gali prireikti dar daugiau.
Transporto tarnybos ledlaužių koordinatorius Aare Piel teigė, kad sunkiausios sąlygos būna pavasarį – 2011 metų kovą vienu metu į ledą įstrigo 120 laivų.
Ledlaužis per metus kainuoja aštuonis milijonus eurų, nepaisant oro sąlygų. Tai apima ledlaužių techninę priežiūrą ir paruošimą darbui.
Vidutinis Suomijos įlankos gylis yra 35 metrai, o Rygos įlankos – 26 metrai. Vietomis tarp didžiausių Estijos salų vanduo nėra gilesnis nei penki metrai, o stingdanti jūra sukėlė chaosą keltų eismui. Šią žiemą dėl žemo slėgio zonos vandens lygis nukrito visoje Baltijos jūroje, o tai kartu su ledo danga kelia problemų laivybai.
Taip pat skaitykite: Užšalo jūra – Estija nusprendžia atidaryti ledo kelią
Sekite mus Facebook ir X!
