Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs grąžino Seimui iš naujo svarstyti Teisėjų ir prokurorų specialiųjų pensijų įstatymą. Aiškinamajame rašte jis pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas taip pat yra susijęs su finansinio saugumo garantijomis, o argumentai, kuriais grindžiama bendra ilgalaikių pensijų sistemos reforma, negali būti tiesiogiai taikomi teisėjų pensijoms.
Kaip naujienų agentūrą LETA informavo prezidentės patarėjas komunikacijos klausimais Mārtiņš Drēģeris, prezidentė atkreipia dėmesį, kad, lyginant su šiuo metu galiojančiu Teisėjų ilgametystės pensijų įstatymu, naujasis įstatymas numato keletą pakeitimų dėl teisėjų. Konkrečiai, nuo 20 iki 25 metų padidina būtinąjį stažą specialiajai pensijai – šiuo metu – ilgametei pensijai – gauti. Įstatyme taip pat patikslinamas specialiosios pensijos apskaičiavimas, numatant, kad ji nuo šiol bus skaičiuojama pagal darbo užmokestį, gautą per 120 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį likus dviem mėnesiams iki atleidimo. Be to, įstatymas numato apriboti specialiosios pensijos dydį, 5 procentais sumažinant tiek minimalų, tiek maksimalų dydį, taip pat dėl sveikatos atleidžiamam teisėjui skiriamą pensiją.
Laiške Seimo pirmininkei Daigai Mieriņai (Žaliųjų ir valstiečių sąjunga) prezidentė atkreipia dėmesį, kad tiek įstatymo paskirtyje, tiek jo aiškinamajame rašte pagrįstai akcentuojamas Konstitucijoje (Satversme) įtvirtintas nepriklausomos teismų sistemos principas ir asmens teismų nepriklausomumo garantijos.
Prezidentė pabrėžia, kad šiandieninėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai ypač svarbus demokratinės teisinės valstybės išsaugojimas, bet koks sąmoningas ar nesąmoningas teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijų silpninimas yra nepriimtinas. Jis pažymi, kad nepriklausoma teismų sistema yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teisės normomis ir užkirsti kelią bet kokiems prieš Latvijos valstybę nukreiptiems bandymams.
Save besiginanti demokratija neįmanoma be nepriklausomos teismų sistemos, teigia prezidentė.
„Todėl teismų nepriklausomumo garantijos nėra ir neturi būti savitikslis. Šių garantijų užtikrinimas yra konstitucinė valstybės pareiga, kylanti iš Satversmės, kad teismų valdžia galėtų užtikrinti ir ginti asmenų teises ir teisėtus interesus ginčuose, taip pat ir prieš pačią valstybę”, – pabrėžiama Prezidentės rašte.
Rinkēvičs pažymi, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje pakankamai ir tiksliai apibrėžė teismų nepriklausomumo principą, nurodydamas, kad teismų nepriklausomumas yra susietas su keliomis garantijomis, tarp jų – kadencijos saugumu, instituciniu nepriklausomumu ir nepriklausomumu nuo politinės įtakos, taip pat finansinio saugumo garantijomis.
„Taigi Konstitucijoje suteiktos individualiai teisėjams suteikiamos nepriklausomumo garantijos reiškia, kad teisėjų socialinių garantijų – specialiųjų pensijų – klausimas iš esmės skiriasi nuo kitų pensijų reguliavimo. Argumentai, pagrindžiantys bendrą valstybės teikiamų ilgamečių pensijų sistemos reformą, negali būti tiesiogiai pritaikomi pagrįsti teisėjų pensijų sistemos reformą“, – rašo Prezidentė.
Prezidentė pabrėžia, kad teisėkūros medžiaga ir parlamento procesas turi užtikrinti, kad įstatymų leidėjas tinkamai atsižvelgė į šį ypatingą skirtumą ir kad sprendimas reformuoti teisėjų pensijų sistemą buvo priimtas visiškai suvokiant jos ryšį su teismų nepriklausomumu.
„Dėl šios priežasties negalima nepaisyti Teisėjų tarybos rašte pareikštos nuomonės,
būtent šiuo metu nėra patvirtinimo, kad teisėjų pensijų sistemos pakeitimų autoriai vadovavosi valdžių padalijimo principu, gerbdami Satversmėje įtvirtintą teismų nepriklausomumą ir finansinio saugumo garantijas, ar objektyviais duomenimis apie siūlomų pakeitimų fiskalinę naudą“, – teigia prezidentė.
Kartu Rinkēvičs teigiamai vertina Seimo sprendimą įstatymą svarstyti trimis svarstymais, o ne skubos tvarka, taip suteikdamas papildomo laiko nuomonių dėl įstatymo projekto išklausymui.
„Ypač pagirtini yra teisingumo ministro pateikti ir Seime paremti siūlymai iki antrojo įstatymo projekto svarstymo, kuriais siekiama užtikrinti optimalesnę pusiausvyrą tarp atsakingo valstybės požiūrio į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir garantijų, kylančių iš teismų nepriklausomumo principo“, – teigiama rašte.
Pritardamas būtinybei sukurti socialinių garantijų reglamentavimą, atitinkantį teismų nepriklausomumo standartą, ir atsakingai spręsti ilgalaikių pensijų sistemoje nustatytas rizikas,
Prezidentė ragina Saeimą iš naujo svarstyti Specialiųjų teisėjų ir prokurorų pensijų įstatymą
vasario 12 d., priimtas siekiant užtikrinti, kad siūlomas teisėjų specialiųjų pensijų reguliavimas atitiktų konstitucines teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijas.
Jis taip pat prašo Saeimos apsvarstyti galimybę papildyti įstatymą pereinamojo laikotarpio nuostata, pagal kurią Ministrų kabinetui ir Teismų tarybai iki 2030 m. kovo 1 d. būtų pavesta įvertinti naujos teisėjų specialiųjų pensijų teisinės bazės poveikį teismų žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant galimas teisėjų pasitraukimo iš pareigų tendencijas, susijusias su valstybės garantuojamos finansinės programos pasikeitimais. Be to, jis prašo, kad Saeima būtų informuota apie šio vertinimo rezultatus, siekiant užtikrinti, kad jo taikymas nesukeltų tiesioginės ar netiesioginės rizikos teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijoms.
Kaip pranešta anksčiau, vasario 12 d. Seimas trečiuoju svarstymu priėmė Specialiųjų teisėjų ir prokurorų pensijų įstatymą.
Pakeitimai buvo sukurti reformuojant esamą ilgametę pensijų sistemą,
kuri nebebus taikoma teisėjams ir prokurorams. Siekiant stiprinti teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą užtikrinant teisę į tinkamą materialinį aprūpinimą baigus eiti pareigas, naujajame įstatyme nustatyta specialių teisėjų ir prokurorų pensijų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
Pakeitimai neturės įtakos dabartiniams ilgametės pensijos gavėjams. Naujasis reglamentas visa apimtimi bus taikomas pareigūnams, teisėjo, prokuroro ar kontrolieriaus pareigas pradedantiems eiti nuo 2027 m. sausio 1 d. ir šiose pareigose išdirbusiems mažiau nei 15 metų, taip pat asmenims, kurie į šias pareigas bus paskirti ateityje.
Norint gauti specialią pensiją, asmuo turi turėti ne mažesnį kaip 25 metų stažą, iš kurių paskutinius dešimt metų turi būti išėjęs teisėjo, prokuroro ar ombudsmeno pareigas ir būti sulaukęs įstatymų nustatyto pensinio amžiaus. Specialioji pensija taip pat gali būti skiriama asmeniui, atleistam iš darbo dėl sveikatos, jeigu jis turi ne mažesnį kaip 25 metų darbo stažą, iš jų ne mažiau kaip trejus paskutinius metus išdirbtas vienoje iš minėtų pareigų. Šiuo metu teisėjai gali išeiti į ilgametę pensiją sulaukę 65 metų, o prokurorai – sulaukę 50 metų, jei turi ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą, iš kurių dešimt metų eina atitinkamas pareigas.
Minimalų išėjimo į pensiją amžių prokurorų ilgametėms pensijoms numatoma didinti palaipsniui
iš viso 15 metų, kad jis būtų suderintas su šiuo metu galiojančiu teisėjų ilgametės tarnybos pensijų amžiumi – 65 metai. Ši sąlyga bus taikoma tiems prokurorams, kurie iki kitų metų pabaigos turės daugiau nei dešimties, bet ne daugiau kaip 15 metų darbo stažą.
Didinant pensinį amžių ir būtinąjį stažą, asmenys ilgiau išliks darbo rinkoje, ilgiau gaus atlyginimus ir mokės socialinio draudimo įmokas, teigiama aiškinamajame rašte.
Specialiųjų teisėjų ir prokurorų pensijų įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Anksčiau Valstybės kanceliarija nurodė, kad nereformavus ilgametės pensijos sistemos, metinės išlaidos tokioms pensijoms maždaug iki 2050 metų siektų apie 1 milijardą eurų, o iki 2060 metų – beveik 1,7 milijardo eurų.
Kitų metų valstybės biudžeto lydimųjų įstatymų projektų pakete Seimas jau priėmė kelių įstatymų pataisas, reformuojančias ilgametės pensijos sistemą.
Valstybės kanceliarija siūlė nuo 2027 metų iš ilgalaikių pensijų sistemos išbraukti visas su nuolatine rizika sveikatai ir gyvybei nesusijusias profesijas, nepažeidžiant šiuo metu dirbančių pagal ilgametę darbo stažą, tačiau jiems bus keliami didesni reikalavimai dėl stažo ir galimai koreguojamų pensijų dydžių.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Rajevskis: Latvija neturi „užmigti“ diskusijų dėl branduolinių ginklų
Sekite mus Facebook ir X!
