Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) mano, kad susisiekimo ministras Atis Švinka (P) iki šiol nepateikė Vyriausybei ir Seimai skaidrios ir teisingos informacijos apie nacionalinę oro bendrovę „airBaltic“, kuri, ZZS nuomone, gali būti vertinama kaip „klaidinanti ir ilgalaikis problemų slėpimas Susisiekimo ministerijos kuruojamoje įmonėje“.
Kaip partija informavo naujienų agentūrą LETA, ZZS valdyba ragina ministrą Švinką neklaidinti vyriausybės ir Seimo dėl situacijos „airBaltic“ ir pateikti aiškius atsakymus, kaip bendrovė panaudos trumpalaikę valstybės paskolą ir kokios yra jos galimybės ją grąžinti.
ZZS valdyba ragina Švinką nedelsiant ir iki pirmadienio, balandžio 13 d., 12:00, pateikti esminius atsakymus į anksčiau pateiktus klausimus apie situaciją „airBaltic“ ir prašomą trumpalaikę paskolą, taip pat kaip paskola bus panaudota ir kaip bendrovė planuoja ją grąžinti valstybei dėl iki rugpjūčio mėn.
ZZS nuomone, pateikdamas aiškų ir teisingą vertinimą susisiekimo ministras turi prisiimti atsakomybę, kad valstybės paskola būtų panaudota tinkamai ir grąžinta nustatytu terminu.
ZZS mano, kad iki šiol ministro pateikti paaiškinimai nekelia pasitikėjimo
kad 30 milijonų eurų trumpalaikė paskola iš esmės išspręs „airBaltic“ finansines problemas.
„ZZS gavo Valstybės kontrolės išvadą, kuri visiškai atitinka ZZS argumentus ir nurodo labai didelę riziką, kad planuojamas finansavimas nebus susigrąžintas, taip pat pabrėžia susisiekimo ministro parengto sprendimo projekto dėl paramos „airBaltic“ teikimo neteisėtumą, už kurį atsakomybę turi prisiimti ministras“, – pabrėžė ZZS valdybos pirmininkas Uldis Chairulis.
Politinė partija pažymi, kad Valstybės kontrolė jau anksčiau buvo paskelbusi rekomendacijas dėl valstybės investicijų į „airBaltic“ COVID-19 laikotarpiu, darydama išvadą, kad valstybinė priežiūra po šių investicijų nebuvo pakankama, ypač atsižvelgiant į strategiškai svarbius sprendimus, o Ministrų kabinetui pateiktose ataskaitose iš esmės buvo pateiktas pernelyg optimistinis bendrovės situacijos vertinimas.
Valstybės kontrolė pernai pabrėžė, kad tolesnės investicijos į įmonę, visapusiškai neįvertinus verslo plano gyvybingumo ir tvarumo, nepatartina, nes
dabartinis modelis nepajėgia užtikrinti įsipareigojimų ir valstybės lėšų grąžinimo
yra naudojami trumpalaikiams pinigų srautams palaikyti, pažymi partija.
ZZS ragina ministrą Švinką pateikti aiškų, duomenimis pagrįstą paaiškinimą, kaip „airBaltic“ iš veiklos pajamų galės grąžinti turimą 380 mln. eurų skolą investuotojams kartu su papildomomis palūkanų išlaidomis.
Partija taip pat prašo paaiškinti, kodėl ši skola dar negrąžinta. „Nepriimtina, kad, tęsiant dabartinę ministro Švinkos vykdomą „airBaltic“ priežiūros politiką, valstybės biudžetas gali patirti daugiau nei 500 mln.
Pranešta, kad ZZS penktadienį sušaukė neeilinį posėdį, kuriame buvo nuspręsta dėl situacijos nacionalinėje aviakompanijoje „airBaltic“, agentūrą LETA informavo partija.
ZZS Saeimos deputatai mano, kad „airBaltic“ kelerius metus kliaujasi valstybės parama savo veiklai stabilizuoti;
todėl prieš apsisprendžiant dėl kitos paskolos reikia platesnės informacijos apie situaciją Susisiekimo ministerijos kuruojamoje įmonėje.
Taip pat pranešta, kad ministras Švinka kitą savaitę planuoja susitikti su ZZS Seimo frakcija ir pateikti atsakymus dėl „airBaltic“ dėl planuojamos 30 mln.
„Niekada neslėpiau informacijos. Per pastaruosius metus duomenys buvo viešai prieinami ir ekspertams, ir politikams, ir suinteresuotoms šalims. Todėl žiūrėsime, kaip toliau judėti”, – sakė ministras.
Paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad Seimas pritars paskolai „airBaltic“, Švinka sakė, kad „nereikia skubėti – reikia aiškumo“. Jis pridūrė, kad bendrovė tęsia savo veiklą ir kad ši finansinė priemonė yra būtina norint stabilizuoti situaciją per sudėtingą degalų kainų krizę.
Taip pat buvo pranešta, kad
Vyriausybės sprendimas dėl 30 milijonų eurų trumpalaikės paskolos „airBaltic“ dar nepatvirtintas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dėl ZZS prieštaravimų. Prie šio klausimo komitetas grįš balandžio 14 d. po Velykų pertraukos.
Susisiekimo ministerija konstatavo, kad išoriniai veiksniai – konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos, tam tikrų maršrutų sustabdymas – labai paveikė įmonės sąnaudas, o paskola užtikrintų stabilią veiklą iki naujo verslo plano įgyvendinimo.
Pranešama, kad „airBaltic“ grupės apyvarta pernai, palyginti su 2024-aisiais, išaugo 4,2% ir siekė 779,344 mln. Tuo tarpu grupės nuostoliai siekė 44,337 mln. eurų – tai 2,7 karto mažiau nei 2024 m.
2025 metais aviakompanija iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių, tai yra 1% daugiau nei 2024 metais.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė aviakompanija Lufthansa tapo „airBaltic“ akcininke.
Šiuo metu Latvijos valstybė valdo 88,37% „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10%, Danijos investuotojo Larso Thueseno „Aircraft Leasing 1“ – 1,62%, o 0,01% – kiti. Bendrovės įstatinis kapitalas – 41,819 mln.
Po planuojamo pirminio viešo „airBaltic“ akcijų platinimo (IPO), „Lufthansos“ akcijų paketo dydį lems IPO rinkos kaina. Sutartyje taip pat numatyta, kad po IPO „Lufthansa“ pasiliks ne mažiau kaip 5% bendrovės kapitalo. 2024 metų rugpjūčio 30 dieną Latvijos vyriausybė sutiko, kad po IPO valstybė turi išlaikyti bent 25% plius vieną „airBaltic“ akciją.
Pernai rugpjūtį vyriausybė nusprendė, kad Latvija, kaip ir „Lufthansa“, prieš galimą IPO investuos į „airBaltic“ 14 mln.
Tačiau, atsižvelgiant į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas,
„airBaltic“ sustabdė galimą IPO
ir šiuo metu nelaiko to perspektyviu kapitalo šaltiniu 2026 metams, teigiama bendrovės metiniame pranešime.
Ataskaitoje nurodoma, kad nepaisant tikėtinų veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, aviakompanija 2026 m. dirbs su neigiamu laisvu grynųjų pinigų srautu, o, remiantis dabartinėmis prognozėmis, vadovybė tikisi, kad 2026–2027 m. žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln.
Švinka teigė, kad IPO nėra vienintelis būdas pritraukti kapitalą, o aviakompanijos vadovybė gavo platų mandatą tyrinėti įvairius finansinius instrumentus. Taigi 2026 metų įmonės uždavinys – ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir pritraukti kapitalą.
Taip pat skaitykite: Kuras brangus, traukiniai pigesni: Latvijos valdžia rengia nuolaidas
Sekite mus Facebook ir X!
