Lietuvos koalicijos ir opozicijos gebėjimas dėl ko nors susitarti – retas atvejis, tačiau dabar apie 50 parlamentarų suvienijo jėgas, kad pateiktų siūlymą surengti referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžties šalies konstitucijoje.
Referendumo iniciatoriai mano, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose aiškindamas šeimos sampratą viršijo savo įgaliojimus, ypač tais atvejais, kai nurodė, kad ji yra neutrali lyties atžvilgiu, netaikoma tik susituokusioms poroms, taip pat kai nustatė, kad partnerystės apribojimas tik priešingos lyties poroms yra diskriminacinis.
Teisės ekspertai atkreipė dėmesį, kad iniciatyva gali kelti grėsmę tiek Lietuvos konstitucijai, tiek Europos teisės principams, ir pabrėžė, kad teisės aiškinimas yra teismų, o ne politikų užduotis. Kai kurie parlamentarai savo kolegų veiksmus apibūdino kaip politinę strategiją prieš kitais metais vyksiančius vietos rinkimus.
Diskusijos tęsiasi jau daugiau nei metus po to, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad valstybė nepagrįstai vilkino civilinės partnerystės įstatymų reguliavimą, o dabar galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad civilinė partnerystė gali būti kuriama tik tarp vyro ir moters, o tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Nepaisant teismo sprendimo, Seimas dar nereglamentavo įstatymų, turinčių įtakos civilinei partnerystei. Vietoje to deputatai daugiausia dėmesio skyrė referendumo skatinimui, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar piliečiai sutinka, kad šeimą sudaro vyro ir moters santuoka, taip pat tėvų ir vaikų santykiai.
Tačiau nuomonės išsiskiria net tarp tų pačių frakcijų parlamente.
Parlamentaras konservatorius Matas Maldeikis iniciatyvą pavadino rinkimų taktika, kuria siekiama sutelkti rinkėjus prieš rinkimus. Iš visų frakcijų dėl bendros pozicijos kol kas susitarė tik Liberalų sąjūdis. Jo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad toks referendumas gali pažeisti žmogaus teises. Ji pridūrė, kad visiškai nepriimtinas kai kurių politikų požiūris, kad tam tikrose šeimose užaugę vaikai yra pasmerkti nelaimingam gyvenimui.
Socialdemokratų atstovas Ruslanas Baranovas sakė, kad nors jo frakcija iš pradžių balsavo kitaip, dauguma partijos deputatų planavo nepritarti referendumui. Jo teigimu, dauguma suprato, kad referendumas buvo beprasmis, tačiau kai kurie baiminasi, kad juo bus prieš juos politiškai manipuliuojama. Baranovas taip pat pažymėjo, kad ne politikai turi apibrėžti, kas yra šeima.
Tuo tarpu įtampa teismuose tęsiasi. Šiuo metu apie 50 tos pačios lyties porų kreipėsi į teismus, kad jų santykiai būtų pripažinti teisiškai, maždaug pusė sulaukė palankaus sprendimo, tačiau nutarimai neįgyvendinti. Lietuvos teisingumo ministerija, vadovaujama ultrakonservatyvios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės, padavė apeliacinį skundą dėl teismų sprendimų, nurodydama, kad 2010 m.
klausimas susijęs su administracinėmis procedūromis, o ne su partnerystės pripažinimu.
Teisės tyrėja Gabija Grigaitė-Daugirdė teigė, kad šiuo atveju vadovauti turėtų ministerija. Ji pažymėjo, kad teisinė valstybė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politinės institucijos negali ignoruoti, kad įstatymas užtikrina pagarbą visoms šeimoms.
Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Tomaa Birmontienė perspėjo, kad referendumas ir galimos jo pasekmės gali susidurti su konstituciniais iššūkiais. Buvusi teisėja sakė, kad tai, kas vyksta, vertina kaip antrąjį populistinės operos veiksmą, ir pridūrė, kad ši iniciatyva išryškina menką Vakarų teisės tradicijų supratimą.
Seimas referendumo siūlymą turėtų peržiūrėti vėliau gegužę.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2919044/what-is-family-lithuania-s-drive-to-hold-referendum-revisits-divisive-issue
Taip pat skaitykite: Latvijos policija perspėja: provokacijos gegužės 9 dieną nebus toleruojamos
Sekite mus Facebook ir X!
