Latvijos nacionalinės „Airbaltic Airline“ valdybos valdyba savanoriškai priėmė sprendimą laikinai sumažinti savo darbo užmokestį 40%. Ši priemonė galioja, kol bus sėkmingai baigtas pradinis viešas oro linijų akcijų pasiūlymas (IPO), kaip patvirtino „Airbaltic“ atstovai.
„Airbaltic“ valdyboje yra generalinis direktorius Martinas Gaussas, kuris eina valdybos pirmininko pareigas, finansų direktorių „Vitolds Jakovļevs“ ir operatyvinio vadybos direktorius Pauls Cālītis.
Viešųjų pareigūnų pajamų deklaracijos rodo, kad 2023 m. Gausui buvo sumokėta 828 942 EUR kaip „Airbaltic“ valdybos pirmininkui, Jakovļevsui buvo sumokėta 339 EUR 310, kai buvo sumokėta „Airbaltic“ ir „Cālītis“ narė, buvo sumokėta 314 EUR.
Oro linijų bendrovė pabrėžia, kad IPO yra vienas iš „Airbaltic“ strateginių prioritetinių tikslų, skirtų sustiprinti įmonės finansinį tvarumą ir užtikrinti tolesnį augimą, taip pat savanoriško darbo užmokesčio sumažinimas atspindi valdybos įsitikinimą ilgalaike „Airbaltic“ verte.
„Airbaltic“ tarybos pirmininkas Andrejsas Martinovsas priduria, kad šis sprendimas aiškiai parodo valdybos pasitikėjimą oro linijų ateitimi ir pasiryžimu užtikrinti sėkmingą IPO.
„Jų vadovybė yra labai svarbi mums sėkmingai judėti į priekį su šiuo svarbiu„ Airbaltic “plėtros etapu. Oro linijų taryba visiškai palaiko šią iniciatyvą ir toliau užtikrins sėkmingą pertvarką, o „Airbaltic“ taps įtraukta į sąrašą bendrovę “, – priduria Martinovsas.
„Airbaltic“ tikslas yra sustiprinti savo, kaip pirmaujančios oro linijos Baltijos regiono, pozicijas ir vieną greičiausiai augančią oro linijų bendrovę Europoje. Tuo pat metu įmonė stebi kapitalo rinkos ir pasaulinės aviacijos pramonės plėtrą, siekdama užtikrinti, kad IPO būtų pradėtas optimaliu laiku, kad būtų skatinama kuo didesnė vertė.
Anksčiau LETA pranešė, kad Martinovsas, „Asset Management Company InVl Asset Management“ valdybos pirmininkas, buvo paskirtas laikinosios „Airbaltic“ tarybos pirmininku ir Lars Midlands, Švedijos oro uosto operatoriaus Swedavia tarybos narė kaip laikinosios tarybos narys. Mažumos akcininkas Danijos verslininkas Larsas Tussenas taip pat išlaiko savo vietą lentoje.
Taip pat vasario 11 d. Akcininkų susirinkimas patvirtino, kad „Airbaltic“ akcijų kapitalas ruošiantis IPO sumažės 571,293 mln. EUR, o esamos bendrovės akcijų struktūra bus supaprastinta. Akivaizdo kapitalo sumažinimo taisyklės, kad „Airbaltic“ akcijų kapitalas bus sumažintas iki 25,179 mln. EUR.
Jau buvo pranešta, kad sausio 29 d. Buvo pasiektas Susitarimas tarp transporto ministerijos, „Airbaltic“ ir Vokietijos oro linijų „Lufthansa Group“, kuri numatė „Lufthansa“ grupės „Airbaltic“ 14 mln. EUR investicijas. Mainais už investicijas „Lufthansa Group“ gaus konvertuojamą akciją, kuri jai suteiks 10% akcijų, taip pat vietą „Airbaltic“ valdybai investuotojui. Vėliau, po galimo „Airbaltic IPO“, ši konvertuojama dalis bus paversta įprastomis akcijomis.
Po IPO „Lufthansa“ grupės dalyvavimo dydis bus nustatytas pagal galimą IPO rinkos kainą. Sandoris taip pat numato, kad „Lufthansa“ grupė turės ne mažiau kaip 5% „Airbaltic“ kapitalo po galimo IPO.
Šis susitarimas vis dar reikalauja Vokietijos federalinio kartelio biuro leidimo (Bundeskartellamt).
2024 m. Rugpjūčio 30 d. Latvijos vyriausybė sutiko, kad valstybė turi išlaikyti mažiausiai 25% ir vieną bendrovės sostinės akciją po „Airbaltic IPO“.
„Airbaltic“ iš viso 2024 m. Važiavo 5,2 mln. Keleivių, ty 13% daugiau nei prieš metus ir atliko 47 000 skrydžių, ty 7% daugiau nei prieš metus.
2023 m. „Airbaltic“ audituota apyvarta buvo 664,289 mln. EUR, tai yra 33,2%, palyginti su 2022 m., O bendrovė uždirbo 33,852 mln. EUR, palyginti su nuostoliais prieš metus.
Iki būsimų pakeitimų registracijos Latvijos valstybė išlaikys nuosavybės teises daugiau nei 97,97% „Airbaltic“ akcijų, o finansų investuotojas, Danijos verslininkas Larsas Tusseno valdomas orlaivių nuomos 1, išlaikys nuosavybę daugiau nei 2,03% akcijų.
Taip pat skaitykite: BNN klausia politinio analitiko: ar Siliņa gali išspręsti „Briaškenso problemą“, nenukreipdamas vyriausybės?
Sekite mus „Facebook“ ir „X“!
