Prasidėjus naujai patvirtintai 2024–2029 m. Europos Komisijai, įvyko reikšmingų pasikeitimų Komisijos narių portfeliuose, kuriuos patvirtino Ursula von der Leyen antrajai kadencijai vadovaujant institucijai.
Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama konkrečiam energijos portfelio pokyčiui, kuris dabar pervadintas „Energetikos ir būsto komisaru“, paguldytas prie Danijos kandidato Dano Jørgenseno kojų.
Kodėl tai verta dėmesio, galbūt jums įdomu?
Pirmiausia, būsto klausimai niekada nebuvo laikomi Europos Sąjungos (ES) kompetencija, kaip pripažįsta partnerystės, orientuotos į būsto politiką, kurią bendrai finansuoja pati ES.
Tačiau Europos piliečius kamuojanti tikrovė tapo pernelyg sunki, kad Europos institucijos neskatintų imtis veiksmų. Iš tiesų, remiantis Eurobarometro statistika, „10,6 % miesto ir 7 % kaimo namų ūkių būsto išlaidos viršijo 40 % disponuojamų pajamų“, o Graikijoje – 31 %, o Danijoje – 23,3 %.
Šie statistiniai duomenys patvirtina, kad problema yra bendra ES šalių ir regionų piliečiams, tačiau pagrindinės priežastys gali būti skirtingos. Nenuostabu, kad tokia krizė peržengė vietines ir nacionalines sienas ir, be abejo, tapo Europos kultūrinio senolės dalimi.
Tačiau to pasekmės neapsiriboja vien statistiniu piliečių nelaimingumu.
Būsto krizė ne tik atspindi ekonominį konkurencingumą, atitolinanti žingsnius į pilnametystę ir tėvystę nuolat senstančiame žemyne, bet ir sudaro palankią dirvą augančiam Europos (kraštutinių dešiniųjų) populizmui.
Krizė galiausiai buvo užfiksuota ES lygmeniu per Ursula von der Leyen spalio mėn. pareiškimą plenarinėje sesijoje, kur būstas užėmė svarbiausią vietą ir pažadėjo parengti „Europos įperkamo būsto planą“ ir padėti Europos piliečiams šiuo žemyno klausimu.
„Kodėl“ iš tikrųjų atrodo savaime aišku, tačiau išlieka esminis klausimas: kaip?
Kaip ir kokiu mastu naujasis Komisijos narys savo atnaujintame portfelyje gali spręsti Europos būsto krizę?
Norėdami pradėti, reikia prisiminti Europos Komisijos tikslą – būti ES vykdomąja institucija, siūlant įstatymus ir politiką (balsavo ES Parlamentas ir Taryba), kuriant jų įgyvendinimo taisykles, tuo pačiu valdant ES biudžeto, be daugelio kitų įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į šias pareigas, pradedamas gilesnis pasinerimas į Europos Komisijos poveikio Europos būstui mastą.
Finansavimas ir investavimas
Pirmoji finansavimo priemonė, kuri gali būti svarstoma siekiant sumažinti būsto išlaidas, yra Sanglaudos fondas2021–2027 m. laikotarpiui skirta 42,6 milijardo eurų, o Komisija svarsto galimybę pritaikyti fondo taisykles taip, kad į rinką būtų įpurškiamas likvidumas, galintis padvigubinti valstybių narių investicijas į įperkamą būstą. Tačiau net ir esant tokiems pokyčiams, minėtos valstybės narės turi pritaikyti savo partnerystės susitarimus, kad, kaip ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, ES lėšomis būtų galima paremti investicijas į socialinis ir/ar įperkamas būstas.
Kitas įrankis yra Europos socialinis fondas plius (ESF+), 2021–2027 m. laikotarpiui skirtas 142,7 milijardo eurų biudžetas, skirtas veiksmams, susijusiems su užimtumu, švietimu ir įgūdžiais bei, ypač diskusijoje, socialine įtrauktimi. Pagal dabartines taisykles ESF+ misijos formuluotė leidžia jį naudoti finansavimui pažeidžiamų socialinių ir ekonominių grupių būstas.
ESF+ jau buvo panaudota įgyvendinant projektus, skirtus remti benamių būsto iniciatyvas Italijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje, taip pat projektus, skirtus remti rizikos grupei priklausančius jaunuolius Airijoje ir Nyderlanduose.
Be daugybės Komisijos turimų priemonių, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) atsiranda – priemonė, sukurta siekiant pašalinti disbalansą tarp regionų.
ERPF tvariam miestų vystymuisi jau skiria apie 8 % savo biudžeto. Tokia priemonė taip pat gali apimti miestų regeneravimo projektus, apimančius įperkamo būsto prieinamumą, atlikus būsto projektus Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, atnaujinant esamą infrastruktūrą.
Tačiau, nepaisant kelių pinigų svertų, skirtų būsto pasiūlai padidinti, kai kuriuos sąlyginai kontroliuoja glaudžiai bendradarbiaujantys subjektai, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas (EIB), Europos banko skolinantis padalinys.
EIB jau turi įgaliojimus finansuoti ir investuoti į būstą visoje Europos Sąjungoje, ypač prieinama nuoma, socialinis būstas, studentų apgyvendinimas, globos namai/gyvenimas pagalbojetaip pat kitais būdais, jau pasikliaujant tokiomis programomis kaip „InvestEu“, o tai leidžia EIB prisiimti didesnę riziką skolindamas su būstu susijusiems projektams.
Pavyzdžiui, EIB paskolino 125 mln. eurų Katalonijos (Ispanija) būsto planui įgyvendinti, o 2010 ir 2011 m. rėmė Flandrijos (Belgija) socialinio būsto veiklą. 2016–2023 m. EIB taip pat parėmė Airijos būsto finansų agentūrą 650 mln. EUR, todėl buvo sukurta 5 000 socialinių ir įperkamų būstų ir 550 energetinių renovacijų.
Reglamentas ir teisės aktai
Nepaisant to, kad būstas buvo veiksmų sritis, skirta nacionaliniam ir vietos lygiui, ekonominiai ir piniginiai svertai nėra vienintelės priemonės, kuriomis ES, o ypač Europos Komisija, gali kovoti su krize. Iš tiesų, ES teisė turi ir tebedaro reikšmingą poveikį būstui nacionaliniu lygmeniu.
Pavyzdžiui, ES teisė apima:
ES teisės jurisprudencija, kuria buvo sukurta VESP koncepcija, nustato griežtus apribojimus, ką valstybės narės gali laikyti socialiniu būstu.
Tačiau ši teismų praktika trukdė toliau plėsti socialinio būsto sektorių, sukėlė painiavą tarp narių ir netikrumo, ką jie gali padaryti nepažeisdami ES teisės, susijusios su valstybės pagalba būstui.
Pats Europos Parlamentas (palaikomas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK)) paragino pakeisti tokias taisykles, ypač siekiant atsižvelgti į skirtingus socialinio būsto valdymo būdus įvairiose šalyse.
Kadangi atrodo, kad Parlamentas yra pasirengęs pritarti šių taisyklių pakeitimams, Europos Komisija turėtų pasinaudoti galimybe jas iš tikrųjų pakeisti.
Kita ES lygmens teisinė sistema, turinti įtakos būstui, yra Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų pastatų energijos vartojimo efektyvumo taisykles.
Kaip pabrėžė Europos statybos pramonės federacija, tinkamai peržiūrėjus tokią direktyvą būtų galima užtikrinti, kad būtų išlaikyta ta pati kokybė, tuo pačiu sumažinant išlaidas, kad jos netaptų pernelyg didelės savininkams, norintiems atnaujinti ir pateikti rinkai daugiau vienetų.
Iniciatyvos ir įrankiai
Be to, Europos Komisijos įrankių rinkinys neapsiriboja tik esamų mechanizmų koregavimu.
Būdama vienintelė institucija, siūlanti teisės aktus, ji taip pat gali imtis naujų iniciatyvų, padedančių valstybėms narėms įsigyti būsto įperkamumą – vieną iš 20 pagrindinių ES socialinių teisių ramsčio principų.
Viena iš tokių iniciatyvų, kuri jau buvo paskelbta, yra Visos Europos investicijų platforma prieinamam ir tvariam būstuiEESRK palankiai vertinamas ir bendradarbiaujant su EIB, kuriuo siekiama sukurti naujus būdus, kuriais viešosios ir privačios lėšos gali būti nukreiptos į būsto projektus.
Kita Komisijos priemonė yra pats Europos semestras.
Europos semestras yra ES socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo sistemos dalis, vykdoma kiekvienais metais, kai Komisija turi:
- Analizuoti metinę valstybių narių padėtį;
- Užtikrinti ES taisyklių laikymąsi;
- Užtikrinti tvirtus viešuosius finansus; ir
- Paskelbkite konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.
Europos semestras taip pat gali būti naudojamas siekiant daugiau dėmesio skirti būsto politikai ir investicijoms, kaip teigiama „Būsto partnerystės“ pasiūlytame veiksmų plane, ir teikiant valstybėms narėms pasiūlymus, kaip elgtis su Komisija ir ES paimtais rinkiniais.
Be to, galėtų būti atnaujintos ir pradėtos naudoti kitos priemonės ir mechanizmai, įskaitant valstybių narių dalijimąsi gerąja patirtimi, susijusia su įperkamo būsto politika, naudojant tokias programas kaip SHAPE.
Tuo pačiu metu būtų galima užmegzti ryšius su vietos sprendimus priimančiais asmenimis ir tyrėjais, kad būtų galima įdiegti poveikio stebėjimo sistemas, suteikiant Europos institucijoms ir generaliniams direktoratams geresnę perspektyvą apie jų veiksmų poveikį žemyno būsto ekosistemai.
Kliūtys
Iš šios gana trumpos Europos Komisijos svarstomų galių analizės, nors galėjo paaiškėti gausybė įtakingų būdų paveikti būsto prieinamumą, galėjo išryškėti ir kita perspektyva – biurokratinis lėtumas ir netvarkingumas.
Iš tiesų, ES turimų priemonių, iniciatyvų ir pokyčių gausa gali sutapti projektų apimtis, kurias gali kontroliuoti skirtingi subjektai ir institucijos.
Taigi, nors neabejotina, kad Europos Komisija ir naujasis būsto komisaras gali padėti Europos piliečiams ieškant įperkamo būsto, gali pasirodyti, kad tai yra sudėtingas vidinis klausimas, kaip valdyti ar kur padidinti biudžetą, ypač labiau neramus Europos Parlamentas.
Atspindžiai
Kaip jaunas Europos pilietis, optimistiškai žiūrintis į ES institucijų ketinimus ir politinį įsikišimą, yra vilties geresnių dienų dėl įperkamo būsto, nes žemynas sensta, o pagyvenusių žmonių būstas tampa būtinybe spręsti plintančios vienatvės problemą, o jaunoji karta palieka savo tėvus vėlesniame amžiuje. .
Neramiame pasaulyje, kupiname kovų, europiečių liūdesiui tokia nedviprasmiška teisė, kaip būstas, turi tapti labiau standartu visoje Europoje, o ne neprivaloma varnele.
Europos Komisija turi tam reikalingų priemonių, buvo parodytas noras veikti, o veiksmų planai su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis jau yra.
Atėjo laikas išsiaiškinti, ar faktinis vykdymas ir sėkmingas įgyvendinimas gali būti įtrauktas į Komisijos sąrašą.
