Europos Sąjunga dažnai vaizduojama kaip sistema, kurioje „grynieji bendraautoriai“, tokie kaip Nyderlandai, Vokietija ir Austrija, yra nesąžiningai našta dėl finansinės paramos, kurią jie teikia „grynųjų naudos gavėjams“, tokiems kaip Graikija ir Lenkija. Plačiai įsitikinęs, kad šios turtingesnės tautos yra išnaudotos, priverstos labiau prisidėti prie ES biudžeto, nei gauna mainais. Šis pasakojimas rodo, kad finansinis solidarumas ES nesąžiningai nepalankiai vertina savo turtingesnius narius. Tačiau ši nuomonė grindžiama paprastu ES ekonominės ir politinės dinamikos supratimu.
Tiesa, kad grynieji bendraautoriai moka daugiau į ES biudžetą, nei jie gauna tiesioginiuose pervedimuose, tačiau tai nepaiso reikšmingų, dažnai netiesioginių naudos, kurią jie gauna per savo narystę ES. Tai apima finansinį atlygį iš Europos centrinio banko politikos, prieigos prie ES bendrosios rinkos ir mokslinių tyrimų dotacijų. Tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Švedija ne tik ekonomiškai naudinga pagal šią politiką, bet ir gauna geopolitinius pranašumus, kurie dažnai yra nematomi atliekant biudžeto skaičiavimus.
Šiuo straipsniu siekiama užginčyti pasakojimą, kad grynieji bendraautoriai yra nesąžiningai išnaudojami pateikiant išsamią daugybės pranašumų analizę, kurią šios šalys gauna iš narystės ES, ir tai parodo, kad jų finansinę indėlį subalansuoja didelis atlygis.
ECB vaidmuo ir finansinis stabilumas
Viena iš dažnai neatsižvelgiant į naudą, kurią grynosios įmokos šalys gauna iš savo narystės ES, yra Europos centrinio banko (ECB) vaidmuo palaikant finansinį stabilumą ir teikiant finansinę grąžą. Šalys, turinčios gerai išsivysčiusias bankų sistemas, tokias kaip Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija, ECB turi didelius kiekius atsargų, kurios už šias ekonomikas sukuria palūkanas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nors šioms šalims naudinga tokia tvarka, yra skirtumų tarp to, kiek grynųjų bendraautorių uždirba iš ECB, palyginti su grynųjų naudos gavėjais.
Kapitalo atsargos ECB
ECB vaidina pagrindinį vaidmenį valdant valstybių narių centrinių bankų likvidumą ir kapitalo atsargas. Šalys, turinčios stiprius bankų sektorius, tokias kaip Vokietija ir Nyderlandai, ECB turi daug atsargų. Šie rezervai yra būtini įgyvendinant ECB pinigų politiką, tokią kaip kiekybinis palengvinimas ir kitos likvidumo operacijos. Vykdydamas šias operacijas, ECB moka palūkanas už jo turimas rezervus, o tai tiesiogiai naudinga valstybių narių ekonomikai, ypač toms, kurios turi didelius finansų sektorius.
Palūkanų išmokos ir ekonominis poveikis
ECB palūkanų normos politika lėmė dideles palūkanų išmokas šalių centriniams bankams, turinčioms dideles rezervus, tokias kaip Vokietija, Nyderlandai ir Austrija. Pavyzdžiui, 2020 m. Nyderlandų centrinis bankas, de Nederlandsche bankas, 2019 m. Iš ECB likvidumo operacijų uždirbo daugiau nei 1,3 milijardo eurų. Šios lėšos ne tik sustiprina šių šalių bankų sistemas, bet ir suteikia reikšmingą ekonominio stabilumo šaltinį. Tačiau ta pati politika skirtingai daro įtaką grynųjų naudos gavėjams, tokioms kaip Graikija ir Portugalija. Pavyzdžiui, 2020 m. Graikijos centrinis bankas Graikijos bankas gavo tik apie 50 milijonų eurų pelno iš ECB operacijų, o tai yra ryškus kontrastas šimtams milijonų, patenkančių į grynųjų įmokų šalių ekonomiką.
ES bendrosios rinkos ir prekybos sistemos pranašumai
Vienas iš pagrindinių pranašumų grynųjų Europos Sąjungos šalims yra dalyvavimas bendrojoje ES rinkoje, skatinančioje laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą. Ši sistema pašalina prekybos kliūtis, sumažina sandorių sąnaudas ir padidina ekonominę integraciją, teikdama didelę naudą eksporto ekonomikoms, tokioms kaip Nyderlandų, Švedijos, Suomijos ir Austrijos, ekonomikoms. Tačiau, palyginti su grynųjų naudos gavėjų šalimis, paaiškėja naudos iš vienos rinkos naudos masto skirtumas.
Viena rinka: ekonominė integracija
Vienintelė ES rinka sukuria daugiau nei 450 milijonų žmonių ekonominę zoną, skatinančią prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Tokios šalys kaip Švedija ir Nyderlandai, turinčios labai konkurencingus eksporto sektorius, be šios integruotos rinkos naudos. Pavyzdžiui, maždaug 70% Nyderlandų eksporto, kurio vertė siekia 437 milijardus eurų 2020 m., Yra nukreipta į kitas ES šalis, kurios pabrėžia laisvosios prekybos pranašumus ES. Panašiai Austrijos prekyba ES sudaro daugiau nei 60% viso savo eksporto, ty 2020 m. Sumažėjusi maždaug 80 milijardų eurų, ir tai pabrėžia kritinį vaidmenį, kurį bendroji rinka vaidina savo ekonominėje sėkmėje. Palyginimui, grynosios naudos gavėjos, tokios kaip Rumunija ir Bulgarija, daug mažiau priklauso nuo prekybos ES prekyboje. Rumunijos eksportas į kitas ES šalis sudaro tik apie 50% viso savo eksporto arba 33 milijardus eurų 2020 m., O Bulgarijos dalis yra dar mažesnė – maždaug 45%, iš viso 31 milijardo eurų. Šis skirtumas aiškiai pabrėžia, kaip grynosios prisidedančios šalys iš ES bendrosios rinkos masto ir integracijos labiau naudinga nei jų grynųjų naudos gavėjų kolegos.
Prekyba su ES nariais
Viena rinka suteikia galimybę grynosioms šalims naudotis didesne klientų baze, padidindama jų konkurencingumą. Taikydamos prekybą be tarifų ir vienodais standartais, šalys gali lengviau išplėsti savo rinkas ES ES, nei galėjo naudodamos ne ES tautas, kur taisyklės ir tarifai sukuria kliūtis. Atvira rinka suteikia masto ekonomiją, naudingą verslui, suteikdama galimybę joms gaminti didesniais kiekiais mažesnėmis sąnaudomis. Priešingai, grynosios naudos gavėjos, tokios kaip Kroatija, mato daug mažesnį eksporto kiekį, nukreiptą į ES. Kroatija, kuri 2020 m. Eksportavo 33 milijardus eurų, ES siunčia apie 60% savo prekių. Nors ši dalis yra panaši į kelių grynųjų įmokų šalių dalį, daugelyje šių šalių eksporto sektoriai yra daug didesni. Taigi atskirų rinkų pranašumai yra daug mažesni tokioms šalims kaip Kroatija.
Tyrimų dotacijos ir finansavimo programos
ES finansuojamos programos, tokios kaip „Horizon Europe“ ir „Horizon 2020“, suteikia didelių ekonominių pranašumų grynosioms šalims, ypač toms, kurios turi stiprius tyrimų ir inovacijų sektorius, tokius kaip Nyderlandai, Švedija, Danija ir Suomija. Šios šalys nuolat gauna neproporcingą ES tyrimų dotacijų dalį, kuri skatina technologinę pažangą ir padidina jų pasaulinį konkurencingumą. Tačiau, palyginti su grynųjų naudos gavėjų šalimis, akivaizdus finansavimo skirtumų mastas.
„Horizon Europe“ ir tyrimų finansavimas
„Horizon Europe“, kurios biudžetas viršija 93 milijardus eurų 2021–2027 m. Tai remia projektus tokiose srityse kaip „Green Energy“, „Health Care“ ir „Digital Technologies“, sektoriai, kuriuose daugelis grynųjų šalių, įskaitant Švediją, Daniją ir Suomiją, yra pasauliniai lyderiai. „Horizon Europe“ teikiami finansiniai ištekliai padeda šioms šalims išlaikyti savo technologinį pranašumą ir spręsti pasaulinius iššūkius. Apskaičiuojant, kurios valstybės narės yra grynieji bendraautoriai ir grynieji naudos gavėjai. Kitas didelis šio tyrimų finansavimo pranašumas yra tas, kad jis pritraukia daugybę aukštos kvalifikacijos darbuotojų, palaikančių vietos ekonomiką ir moka pajamų mokestį, kuris naudingas šioms valstybėms narėms.
ES tyrimų finansavimo pavyzdžių tyrimai
Nyderlandai yra vienas iš nuoseklių geriausių ES finansavimo gavėjų, gaunančių daugiau nei 1,2 milijardo eurų iš „Horizont 2020“, padedant finansuoti daugybę projektų tokiose srityse kaip atsinaujinanti energija, biotechnologija ir žemės ūkis. Šios investicijos yra labai svarbios palaikant Nyderlandų konkurencinę poziciją pasaulinėse rinkose, ypač tokiuose sektoriuose kaip „Clean Energy“ ir „Technology“. Danija, dar viena grynoji pagalba, taip pat turėjo didelę naudą iš ES tyrimų finansavimo, ypač projektams gyvybės mokslų, atsinaujinančios energijos ir ekologiškų technologijų projektams. Tačiau tokios šalys kaip Kroatija, kitas grynojo naudos gavėjas, gauna daug mažesnes sumas. Pavyzdžiui, Kroatija užtikrino tik apie 137 mln. Šis finansavimo skirtumas pabrėžia nevienodą mokslinių tyrimų dotacijų pasiskirstymą, nes turtingesnės ES šalys gauna daug didesnę dalį dėl jų pažangių tyrimų sektorių.
Išvada
Mitas, kad grynosios ES šalys yra nesąžiningai išnaudojamos Sąjunga ir jos grynieji naudos gavėjai yra pagrįsti supaprastinta ES finansinės dinamikos požiūriu. Tiesa, kad grynosios prisidedančios šalys labiau prisideda prie ES biudžeto, nei gauna tiesioginiuose pervedimuose, ši nuomonė neatsižvelgia į didelę, dažnai paslėptą naudą, kurią jie įgyja per savo narystę.
Grynosioms šalims naudinga daugybe mechanizmų, kurie ne tik mažina finansinę riziką, bet ir padidina ekonomikos augimą ir pasaulinį konkurencingumą. Be to, ES programos, tokios kaip „Horizon Europe“, teikia didelį tyrimų ir inovacijų finansavimą, kuris padeda grynuosius bendraautorius išlaikyti lyderystę pagrindinėse pramonės šakose, dar labiau suderinti jų indėlį.
Užuot išnaudojusios, grynosios prisidedančios šalys yra pagrindinės ES finansinės sistemos naudos gavėjai, kurie užtikrina ilgalaikį ekonominį stabilumą, skatina investicijas ir palaiko pasaulinį konkurencingumą. Labiau niuansuotas ES finansinės sistemos supratimas atskleidžia, kad sąjungos finansinis solidarumas naudingas visiems jos nariams, nepaisant jų indėlio, užtikrinant, kad rizika ir apdovanojimai bus dalijami visame bloke.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, akivaizdu, kad grynieji bendraautoriai nėra nesąžiningai našta, o gauna didelę grąžą iš savo dalyvavimo Europos Sąjungoje.
