Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Briuselyje vykusioje ES Vidaus reikalų ir teisingumo ministrų taryboje aptarė Europos politinės darbotvarkės klausimus.
Tarybos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta kontrabandą gabenančių bepiločių orlaivių ir oro balionų keliamoms grėsmėms saugumui, Šengeno vizų politikos iššūkiams ir tolesniam Migracijos pakto įgyvendinimui.
Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuva tapo intensyvios hibridinės Baltarusijos režimo atakos taikiniu. Kontrabandos balionai, nuolat pažeidžiantys oro erdvę, kelia rimtą pavojų: nors jais dažniausiai gabenamos cigaretės, neatmetama ir pavojingesnių krovinių tikimybė.
Tarptautinių aviacijos taisyklių pažeidimas kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir visos ES oro eismo saugumui. Incidentai ne kartą privertė stabdyti oro uosto veiklą, sutrikdė šimtus skrydžių, sukėlė nepatogumų dešimtims tūkstančių keleivių ir padarė didelę ekonominę žalą.
„Baltarusijos režimas sąmoningai ignoruoja tarptautinės bendruomenės perspėjimus ir netgi naudoja „nusikaltimo kaip paslaugos“ modelį – pelnosi iš nelegalios veiklos ir tuo pačiu daro politinį spaudimą ES“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva jau priėmė keletą svarbių sprendimų nacionaliniu lygiu: teisėsaugai suteiktas teisinis pagrindas numušti bepiločius orlaivius, ieškoma efektyvių ir saugių priemonių oro balionams aptikti ir neutralizuoti, sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už oro kontrabandą, kreiptasi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją.
Be to, kaip asimetrinio spaudimo Baltarusijai priemonė, judėjimas per sieną laikinai ribojamas. Baltarusijos režimas toliau eskaluoja – apribojo Lietuvos krovininių transporto priemonių judėjimą – blokuojami Lietuvoje registruoti sunkvežimiai, o jų konfiskavimo rizika išlieka reali. Tuo tarpu kontrabandiniai oro balionai ir toliau kelia pavojų tūkstančių žmonių saugumui ir gyvybėms.
„Būtinas vieningas ir ryžtingas ES atsakas. Svarbu aiškiai įvardinti oro erdvės pažeidimus kaip hibridinę Baltarusijos ataką ir išplėsti sankcijas šiam režimui“, – sakė ministras V. Kondratovičius.
Taryba taip pat aptarė situaciją Šengeno erdvėje. Ministras pasmerkė didėjantį Šengeno vizų Rusijos piliečiams skaičių – net 75 proc. jų išduoda turizmo reikmėms, nors rizika saugumui yra akivaizdi. Lietuva nuosekliai pasisako už tai, kad nebiometriniai Rusijos Federacijos pasai nebūtų pripažįstami keliaujant į Šengeno erdvę, nes tik vieningas ES požiūris gali užtikrinti Šengeno saugumą ir nuoseklų vizų politikos taikymą.
Ministrai taip pat aptarė Migracijos pakto įgyvendinimo eigą. Nepaisant Baltarusijos migracijos spaudimo ir ketvirto pagal dydį įleidžiamų Ukrainos piliečių skaičiaus, Lietuva ir toliau konstruktyviai solidariai su ES valstybėmis narėmis, kurios patiria didžiausią migracijos spaudimą. Lietuvos solidarumo indėlis 2026 metams bus mišrios formos. Lietuvai nustatytas įnašas bus paskirstytas proporcingai: 50 proc. – pervedimai, 50 proc. – finansinis įnašas.
Gruodžio 8-9 d. vyks Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba Nuo 2026 m. sausio 1 d. ES Tarybai pirmininkaus Kipras. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2027 m. pirmoje pusėje, iškart po Airijos.
