Nauja Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita rodo, kad atsparumas antibiotikams sparčiai auga skurdesnėse šalyse ir konfliktų zonose, o atsparios bakterijos daugiausiai į Estiją atkeliauja su turistais ir pabėgėliais iš Ukrainos, rašo ERR News.
PSO ataskaita buvo paskelbta rugsėjį, o Tartu universiteto profesorius Tanelis Tensonas teigė, kad padėtis blogėja. Profesoriaus teigimu, prasčiausia padėtis yra Afrikoje, kur dėl klimato kaitos geriamasis vanduo dažnai maišomas su nuotekomis. Jis paaiškino, kad klimato kaita reiškia ne tik daugiau lietaus, bet ir tai, kad kai lyja, lyja labai stipriai. Kai maišosi vanduo iš skirtingų šaltinių, sparčiai daugėja žarnyno infekcijų.
Tensonas teigė, kad žmonės dažnai nesupranta, kaip padėtis Afrikoje gali atsispindėti Estijoje: „Bet kiek žmonių iš tikrųjų kasmet įlipa į lėktuvus šioje planetoje? Daugiau nei penki milijardai“. O estai dažnai keliauja į Afriką, taip pat į Pietryčių Aziją ir Arabijos pusiasalį – regionus, kuriuose daug atsparių bakterijų. Taigi, bakterijos taip pat parsinešamos namo.
Kita vertus, Ukrainoje dar prieš karą buvo didelis paplitimas antibiotikams atsparia tuberkulioze, o prieglaudose ir laikinuose būstuose, kur daug ankštų sąlygų, liga plinta daug greičiau. Fronto linijoje medikai priversti karius gydyti antisanitarinėmis sąlygomis. Profesorius atkreipė dėmesį, kad tokiomis sąlygomis, kai iš mūšio lauko atvyksta dešimtys ar šimtai karių, kurių daugeliui reikalinga amputacija, medikas gali jaustis laimingas, jei turi galimybę pakeisti skalpelį.
Tensonas įsitikinęs, kad atsparios bakterijos į Estiją atkeliauja iš šių regionų.
Tiesa, jis pripažino, kad Estijoje nėra tokios išvystytos duomenų rinkimo sistemos, kad būtų galima įvardyti konkrečius skaičius.
Antibiotikų vartojimas reglamentuojamas „vienos sveikatos“ principu, o tai reiškia, kad šių vaistų vartojimas žmonėms, gyvūnams ir žemės ūkiui yra tarpusavyje susijęs. Valstybinės vaistų agentūros farmakologinio budrumo statistikos biuro specialistė Marju Sammul atkreipė dėmesį, kad Estija yra tarp mažiausiai antibiotikų žemės ūkyje naudojančių šalių, o nuo 2014 metų jų naudojimas ūkiniams gyvūnams nuolat mažėja, tačiau naminiams gyvūnėliams gydyti naudojami ir tie patys antibiotikai, kurie naudojami žmonėms. Sammul teigė, kad antibiotikai neturėtų būti pirmasis pasirinkimas gydant naminius gyvūnus.
Aiškesnis vaizdas apie antibiotikų naudojimą gydant naminius gyvūnus bus matomas po 2029 m. Nuo tada Europos Sąjungoje bus privaloma rinkti duomenis apie atsparių bakterijų atvejus naminiams gyvūnėliams.
Taip pat skaitykite: Antibiotikų vartojimą reikia kiek įmanoma sumažinti, sako infekcinių ligų specialistas
Sekite mus Facebook ir X!
