Šeštadienį JAV smogia prieš Iraną išprovokavo daugybę atsakymų. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nesistengė siekti kongreso leidimo išpuoliams prieš branduolines vietas, tačiau respublikonų rūmų ir Senato vadovai greitai pritarė pastangoms. Nenuostabu, kad vadovaujantys demokratai didžiąja dalimi atsakė neigiamai.
Izraelis šventė JAV atvykimą į karą, Rusija ir Kinija pasmerkė išpuolį, o Iranas pažadėjo atkeršyti. Pirmadienį Iranas tai padarė paleidęs raketas didžiausioje JAV karinėje vietoje Viduriniuose Rytuose: Al Udeido oro bazėje Katare, kur dislokuota apie 10 000 karių. Kataras teigė, kad jos oro gynybos priemonės sulaikė raketas ir nebuvo pranešimų apie aukas.
Dienomis prieš tai, kai JAV streikuoja, Viljamo ir Marijos pasaulinio tyrimų instituto ir Džordžijos universiteto Tarptautinių ryšių (IR) mokslininkų JAV kolegijose ir universitetų Williamo ir Marijos kolegijos kolegijose ir Universitetų mokslo kolegijose ir Jungtinių Valstijų mokslininkų universitete ir JAV kolegijose apie jų požiūrį į Izraelio ir IRAN konfliktus ir JAV.
Rezultatai, kuriuos pateikiame žemiau, yra pagrįsti 753 ekspertų, apklaustų nuo birželio 18 d. Iki birželio 22 d., Atsakymus (perskaitykite visą ataskaitą, kad pamatytumėte visų klausimų aukščiausius rezultatus.)
IR ekspertai, kuriuos mes apklausėme, paprastai mano, kad JAV kariniai veiksmai Irane pakenks JAV nacionaliniam saugumui, išprovokuos Irano kerštą ir ilgainiui sumažins vidaus politinę paramą Trumpui. Šie mokslininkai teisingai prognozavo, kad Iranas neatsisakys, tačiau jie priešinasi tiesioginiams kariniams veiksmams pagal tą scenarijų. Tuo pat metu dauguma respondentų mano, kad Iranas aktyviai siekė branduolinio ginklo ir kad šalis neturėtų turėti branduolinių ginklų.
Ar dėl šio konflikto JAV yra mažiau saugios?
IR ekspertai nerimauja dėl konflikto su Iranu pasekmių saugumui JAV. Beveik du trečdaliai ekspertų teigė, kad Izraelio išpuoliai prieš Irano taikinius, kurie prasidėjo birželio 13 d., Jungtinės Valstijos tapo ne tokios saugios, o tik 9 procentai mano, kad išpuoliai padarė JAV saugesnius. Maždaug ketvirtadalis respondentų teigė, kad streikai neturėjo įtakos JAV saugumui.
Mes taip pat paklausėme apie mūsų streikų poveikį Iranui, kurie tuo metu, kai apklausa prasidėjo, buvo hipotetiniai. Atsakymas buvo lemiamas: didžioji dauguma apklaustų IR ekspertų (83 proc.) Teigė, kad dėl tokių karinių veiksmų JAV bus mažiau saugūs.
Be to, mes paklausėme respondentų apie skirtingų atsakomųjų veiksmų iš Irano tikimybę. Jie apskaičiavo, kad tikimybė skalėje nuo 0 (rodo, kad Iranas tikrai nesiims aptariamo veiksmo) iki 100 (nurodydamas, kad Iranas tikrai imsis veiksmo).
Respondentai vidutiniškai įvertino, kad yra 35 procentų tikimybė, kad Iranas reaguos į mus streikus, nukreipdamas į kitas regiono šalis, 50 procentų tikimybė, kad jis pradės teroristinius išpuolius prieš JAV civilius gyventojus, 63 proc. Tikimybė, kad ji pradės išpuolius prieš JAV karines pajėgas Viduriniuose Rytuose, 66 proc. JAV.
Iranas patvirtino šias prognozes, pirmadienį paleisdamas raketas prieš JAV karines pajėgas Katare. Savaitgalį taip pat atitiko mūsų respondentų prognozes, Irano parlamentas patvirtino uždaryti Hormuzo sąsiaurį. JAV ir potencialiai kiti veikėjai greičiausiai atitiktų bet kokias pastangas apriboti eismą sąsiauryje su karine jėga.
Paklausėme respondentų, kaip Kinija ir Rusija gali reaguoti į JAV karinius veiksmus prieš Iraną. Dauguma nusprendė, kad Rusija greičiausiai padidins karinę pagalbą Iranui (63 proc.) Ir inicijuoja kibernetinius išpuolius prieš JAV (52 proc.). Tačiau ekspertai manė, kad Rusija mažiau linkusi primesti naujas ekonomines sankcijas, padidinti humanitarinę pagalbą Iranui arba inicijuoti karines operacijas prieš JAV pajėgas.
IR ekspertai prognozavo, kad Kinija mažiau nei Rusija imsis atsakomųjų veiksmų prieš JAV streiką Irane. Vienintelis atsakymas, kurio dauguma mūsų respondentų tikėjosi iš Kinijos pagal šį scenarijų, buvo humanitarinė pagalba Iranui (53,5 proc.).
Ką turėtų daryti JAV?
Mes pradėjome savo apklausą iškart po to, kai Trumpas paskelbė Iranui ultimatumą, kad išardytų savo branduolinių ginklų programą. Mes taip pat paklausėme respondentų apie tai, ką JAV padarytų ar turėtų daryti, jei Iranas nepateiktų mums reikalavimų. Ekspertai skamba, kad JAV neturėtų pulti: tik 12 procentų norėjo patvirtinti JAV karinius veiksmus, o didžiulis 83 proc. Prieštaravo karinės jėgos naudojimui.
Paklausta, ar JAV panaudos jėgą, jei Iranas nesilaikys Trumpo ultimatumo, maždaug pusė IR ekspertų teigė nežinantys. Maždaug 20 procentų teigė, kad D.Trumpo administracija nenaudos jėgos, o maždaug trečdalis prognozavo, kad tai padarys.
Paklausėme ekspertų, kaip JAV turėtų reaguoti, jei Iranas atsisako gauti, pateikdamas galimų veiksmų, kuriuos JAV galėtų imtis prieš Iraną, sąrašą. Pusė respondentų gavo klausimo versiją, pagrįstą pasaulyje, kuriame Iranas atsisakė D.Trumpo ultimatumo, o kitos pusės buvo tiesiog klausiama, ar jie palaikė JAV, ėmėsi tokių veiksmų „per kitas 30 dienų“.
Ekspertai iš esmės buvo vieningi prieštaraudami tiesioginiam karinės jėgos naudojimui. Vidutiniškai abi klausimo versijos, tik 16 procentų respondentų palaikė mus streikus prieš Irano branduolinę programą, o 48 procentai palaikė Irano raketų sulaikymą Izraeliui. Klausimo, kuriame Iranas atsisakė laikytis, versijoje, 36 procentai respondentų palaikė kibernetinius išpuolius ir 54 procentus palaikė sankcijas.
Tačiau JAV žemės pajėgoms, veikiančioms Irane, beveik nebuvo paramos, siekia tikslų, išskyrus Irano branduolinę programą, arba JAV siekti režimo pokyčių Irane.
Kas bus toliau?
IR ekspertai mano, kad JAV streikai turės neigiamų padarinių JAV saugumui. Tačiau mūsų respondentai yra padalinti, ar Trumpas bus naudingas vidaus politine prasme. Paklaustas, ar prezidento patvirtinimo reitingas bus didesnis ar mažesnis po savaitės po hipotetinio streiko Iranui, maždaug 42 procentai mūsų respondentų teigė, kad jis bus didesnis, 38 procentai teigė, kad jis bus mažesnis, o maždaug 20 procentų teigė, kad jis liks maždaug tas pats.
Vis dėlto jie netiki, kad bet kuris ralyje nutolęs efektas truks. Ilgainiui mūsų respondentai tikėjosi, kad JAV prezidentui bus politinės išlaidos, jei jis panaudotų karinę jėgą prieš Iraną. Tik 3,5 proc. Respondentų teigė, kad Trumpo patvirtinimo reitingas bus didesnis praėjus vieneriems metams po išpuolio prieš Iraną, o 68 procentai teigė, kad jis bus mažesnis. (Maždaug 28 proc. Nurodė, kad jo patvirtinimo reitingas po metų nepakeis.)
Šios prognozės atitinka dešimtmečius trukusius tyrimus dėl karinės jėgos naudojimo visuomenės nuomonės poveikio, tačiau taip pat gali būti todėl, kad mūsų respondentai taip pat mano, kad karas greičiausiai neviršys režimo pokyčių Irane. Paklaustas, kaip tikėtina, kad dabartinė Teherano vyriausybė vis tiek turės valdžią vienerius metus nuo šiandien, vidutiniškai respondentai suteikė Irano vadovybei 67 proc.
JAV ir Izraelis reikalavo, kad Iranas atiduotų savo branduolinius galimybes. Mes ieškojome respondentų nuomonės apie tai, ar Iranui turėtų būti leista turėti branduolinius ginklus, ar Iranas aktyviai siekė branduolinio ginklo, ir Irano saugumo padariniai, turintys tokią galimybę.
Užsienio politikos ekspertai, punditai ir politikai ilgai perspėjo apie Irano branduolinių ginklų pajėgumų pavojų. Daugelis mūsų apklaustų ekspertų (59 proc.) Nebuvo paklausta, ar Iranui turėtų būti leista turėti branduolinius ginklus “. Tik 18 procentų teigė, kad Iranui turėtų būti leista turėti branduolinius pajėgumus. Maždaug ketvirtadalis mūsų respondentų buvo neapsisprendę.
Tuo tarpu IR ekspertai ir kiti taip pat jau seniai diskutavo tik apie tai, kokie yra Irano branduolinės galimybės, todėl mes paklausėme respondentų savo mintis šiuo klausimu. Šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) Teigė, kad, jų manymu, Iranas prieš Izraelio oro kampaniją aktyviai siekia branduolinio ginklo. Kiti buvo tolygiai padalyti tarp tų, kurie manė, kad Iranas nebuvo (22 proc.), Ir tų, kurie teigė nežinantys (24 proc.).
IR ekspertai ir kiti taip pat jau seniai diskutavo apie Irano branduolinių ginklų pajėgumų saugumą. Paklausėme savo ekspertų apie galimą Irano įsigijimo branduolinius ginklus poveikį. Daugelis mūsų respondentų tikėjosi, kad branduoliniai ginklai padarys Iraną saugesnį (64 proc.), Tačiau Izraelį (84 proc.), JAV (54 proc.), Vidurinius Rytus (74 proc.) Ir visą pasaulį (65 proc.) Ne mažiau saugios.
Daugelis stebėtojų baiminasi, kad konfliktas su Iranu peraugs į platesnį karą, potencialiai susijusį su branduolinių ginklų naudojimu. Paklausėme savo respondentų apie tikėtiną JAV įsitraukimą į Irano ir Izraelio konfliktą. Paprašyta įvertinti nuo 0 iki 100 skalės tikimybės, kad JAV karinės pajėgos tiesiogiai įsitrauks į konfliktą kitais metais, ekspertai vidutiniškai prognozavo 54 proc. Tikimybę.
Tačiau IR ekspertai žiūrėjo į intensyvesnio JAV karinio eskalavimo tikimybę, ypač antžeminių jėgų panaudojimą Irane, iš esmės mažesnės, o vidutinis reagavimas yra tik 18 procentų.
IR ekspertai, kuriuos apklausėme, mano, kad branduolinės energijos eskalavimo tikimybė yra maža, bet įmanoma. Paklaustas apie galimybę, kad Izraelis grasins kitais metais panaudoti branduolinius ginklus prieš Iraną, respondentai vidutiniškai įvertino 33 proc. (Tam reikėtų, kad Izraelis viešai pripažintų, kad jis turi branduolinį ginklą.) Užsienio politikos ekspertai suteikė 11 procentų tikimybę, kad Izraelis naudos savo branduolinius ginklus.
IR ekspertai teisingai įvertino dabartinio Izraelio-Irano konflikto saugumo iššūkius, supratę, kad Iranas neatsitrauks nuo JAV reikalavimo atsisakyti savo branduolinių siekių. Respondentai mano, kad Iranas aktyviai vykdė branduolinių ginklų programą ir kad neturėtų būti leidžiama turėti tokią, tačiau, jų teigimu, JAV kariniai veiksmai nėra geriausia priemonė užtikrinti ne branduolinį Iraną. Ekspertų nuomone, jis neteikia nei JAV saugumo interesų, nei Trumpo vidaus politinių likimo.
