Vengrija dažnai vaizduojama kaip Europos integracijos problema dėl dažnų Viktoro Orbáno vyriausybės ir ES institucijų susidūrimų. Tačiau kaip András Bíró-Nagy ir Gergő Medve-Bálint Paaiškinkite, per 20 šalies buvimo ES metų taip pat buvo gana aukštas ES politikos laikymosi lygis ir didelis visuomenės pritarimas narystei.
Vengrijos dvidešimtmetį Europos Sąjungoje galima suskirstyti į du skirtingus laikotarpius. Pirmieji šešeri – septyneri metai, narystės mokymosi etapas, pasižymėjo atitikimu ES reikalavimams, Vengrijos viešosios politikos institucijų susiliejimu su ES ir nuolatine integracija į Europos rinkas.
Šiuo laikotarpiu socialistų liberalų vyriausybė laikėsi proeuropietiškos pozicijos ir nekvestionavo ES kompetencijos viešosios politikos srityje. 2008 m. pasaulinė finansų krizė ypač skaudžiai paveikė Vengriją – labai išaugo valstybės deficitas ir išseko užsienio kreditai. Be narystės ES ir su ES bei TVF sutarto rezervinio susitarimo krizė būtų gilesnė, o ekonomikos atsigavimas būtų užtrukęs ilgiau.
Nors per pasaulinę finansų krizę ES Vengrijai buvo saugos diržas, tai buvo lūžis Vengrijos santykiuose su ES. 2010 metais Viktoras Orbanas ir jo dešinioji partija Fidesz laimėjo triuškinamą pergalę nacionaliniuose rinkimuose. Orbano vyriausybė plėtojo euroskeptišką retoriką, suabejojo ES mandatu keliose politikos srityse ir pradėjo atvirai kritikuoti Europos Sąjungą.
Ši vis labiau priešiška politinė retorika slepia stebėtiną viešosios politikos tęstinumą. Duomenys apie pažeidimo procedūras rodo, kad Vengrija paprastai vykdo savo narystės įsipareigojimus ir šiuo atžvilgiu nesiskiria nuo kitų valstybių narių.
Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtos pažeidimo bylos atskleidžia, kad yra sričių, kuriose Vengrijos teisės aktai neatitinka ES įsipareigojimų. Tai apima ES prieglobsčio politikos ir Vengrijos mokesčių bei aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą. Taigi pastarąjį dešimtmetį Vengrijos narystei ES būdinga dichotomija tarp vis labiau euroskeptiškos politinės retorikos ir bendro atitikties Europos teisei.
Mišrūs ekonominiai rezultatai
Ekonominiu požiūriu Vengrija yra giliai integruota į Europos rinkas. Beveik 80 procentų viso šalies eksporto tenka Europos Sąjungai, o ES – beveik 70 procentų viso šalies importo.
Narystė ES sustiprino priklausomą Vengrijos rinkos ekonomikos modelį, kuris dabar remiasi trimis išorinio finansavimo ramsčiais. Ankstyvuoju laikotarpiu vyravo užsienio kapitalas, po to – ES lėšos, o nuo 2010-ųjų svarbiu šaltiniu tapo ir Vakarų Europoje dirbančių vengrų pinigų perlaidos. Kartu šie trys išorinio finansavimo šaltiniai vidutiniškai sudaro 10 procentų BVP per metus.
Pasinaudodama ES valstybės pagalbos taisyklėmis, Orbano vyriausybė padidino valstybės pagalbą užsienio įmonėms gamybos sektoriuje, sustiprindama Vengrijos funkcinę specializaciją mažos pridėtinės vertės sudėtingoje gamyboje. Tačiau šalis pamažu prarado savo konkurencinį pranašumą, pagrįstą pigia, kvalifikuota darbo jėga, o tai rodo priklausomos plėtros ribas, vidutinių pajamų spąstų riziką ir ženklų ekonominio atsilikimo proceso sulėtėjimą.
Apskritai, Vengrijos vyriausybės per pastaruosius dvidešimt metų nesugebėjo modernizuoti ekonomikos ir reikšmingo perėjimo prie didesnės pridėtinės vertės veiklos nebuvo. Vengrijos ekonomika užuot judėjusi centro link, liko Europos pusiau periferijoje.
ES lėšos ir migracija
Nuo 2004 m. ES per ES sanglaudos politiką suteikė Vengrijai apie 56 milijardus eurų, ty vidutiniškai 3,5 procento šalies BVP per metus. Dauguma šių lėšų buvo panaudotos valstybės įmonėms, kurios daugiausia investavo į infrastruktūrą. Nors ES lėšos reikšmingai prisidėjo prie šalies fizinės infrastruktūros modernizavimo ir plėtros, privataus sektoriaus ES fondų paramos gavėjai negalėjo atnaujinti savo gamybos profilio.
Panašiai ir vidinių teritorinių skirtumų lygis iš esmės atitinka tą, kuris buvo prieš du dešimtmečius. Atsižvelgiant į didelį ES sanglaudos politikos išteklių kiekį, skirtą vystymosi skirtumams mažinti, šis rezultatas negali būti laikomas išskirtiniu pasiekimu. Apskritai ES finansinės paramos veiksmingumas išliko gana žemas, nes lėšos nepasiekė užsibrėžtų tikslų.
2010-aisiais taip pat pasikeitė Vengrijos darbo jėgos migracijos modelis. Nors pirmaisiais metais po įstojimo vengrai nebuvo itin mobilūs, palyginti su kitomis rytinėmis valstybėmis narėmis, nuo 2011 m. pastebimai išaugo darbo jėgos migracija.
Tai iš dalies lėmė pasaulinės finansų krizės ekonominiai sunkumai. Nors po 2015 m. žmonių, gyvenančių didelį materialinį nepriteklių, dalis sumažėjo, Vengrijos namų ūkių pragyvenimo lygis yra vienas žemiausių ES. Socialinio mobilumo galimybės taip pat nelabai pagerėjo, nepaisant nepalankios starto padėties stojimo metu. Tai atspindi Vengrijos vyriausybių politikos prioritetus ir veiklą, taip pat ribotą Europos socialinio fondo veiksmingumą per pastaruosius 20 metų.
Visuomenės požiūris į ES
Vengrijos visuomenė ir toliau iš esmės teigiamai vertina Europos Sąjungą. Pagrindinis aukšto lygio paramos narystei ES ramstis (vis dar viršija 70 proc.) yra tvirtas ekonominis ES teisėtumas. Dauguma mano, kad vis dar verta būti ES nare, o vengrai kaip vieną svarbiausių narystės privalumų laiko ES fondų vaidmenį ekonomikos vystymuisi.
Tačiau mūsų tyrimai apie vengrų požiūrį rodo lėtą Europos Sąjungos ekonominio teisėtumo eroziją. Viena iš priežasčių yra ta, kad nors Vengrijos visuomenėje neabejotinai yra euroskepticizmo poreikis, pastaraisiais metais ES kritikuojami ekonominiais sumetimais įgavo pagreitį, kaltinant ES dėl Vengrijos ekonominių sunkumų. Orbano vyriausybės gebėjimas formuoti viešuosius pasakojimus turėjo empiriškai įrodomą įtaką tam, ką vengrai laiko narystės ES trūkumais.
Gilesnė Vengrijos visuomenės požiūrio į ES analizė rodo, kad didelis paramos narystei ES lygis savaime nėra tinkamas Vengrijos požiūrio į ES sudėtingumo rodiklis. Europos integracijos gilinimas Vengrijos visuomenėje nėra plačiai priimtas, nes yra didelis noras išlaikyti nacionalinį suverenitetą. Dauguma tiek vyriausybės, tiek opozicijos rinkėjų sutinka, kad Vengrijos vieta yra Europos Sąjungoje, tačiau jie labai skirtingai supranta, kokios ES nori būti.
Vengrijos narystės suvokimas yra glaudžiai susijęs su piliečių informuotumu apie ES. Kuo jie labiau informuoti, tuo didesnė tikimybė, kad jie palaikys Vengrijos narystę ES. Todėl informacija ir pasakojimai, kuriuos Vengrijos visuomenė gauna iš politinio elito apie Europos Sąjungą, ir tai, ar laikui bėgant didėja informuotų apie ES reikalus piliečių skaičius, yra labai svarbūs ilgalaikei visuomenės paramai Vengrijos narystei ES.
Vengrijos poveikis ES
Ironiška, bet Vengrijos vykdomas ES demokratinių vertybių menkinimas ir didėjantys ginčai dėl teisinės valstybės su Europos Komisija labai prisidėjo prie ES sankcijų taikymo pajėgumų plėtros. Anksčiau ES buvo bejėgė, kai valstybė narė pažeidė demokratijos ir teisinės valstybės principus. Tačiau dėl to, kad Vengrija ir (Lenkija) abejoja šiais principais, ES priėmė teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, kuris turi realią sankcijų galią ES lėšų sustabdymo forma.
Nors stiprėjantis Vengrijos konfliktas su ES sukelia reakciją Europos lygmeniu, rodančiu darnesnės politinės bendruomenės kūrimą, Orbano siekis yra pakeisti ES iš vidaus, pakeisti šias tendencijas ir pastūmėti ES link laisvesnio, labiau tarpvyriausybinio bendradarbiavimo. Tačiau be galingų sąjungininkų šios pastangos vargu ar pavyks.
Ateities perspektyvos
Tikėtina, kad konfliktiški Vengrijos santykiai su ES tęsis bent iki 2026 m. vyksiančių Vengrijos visuotinių rinkimų. Šie konfliktiški santykiai kyla dėl šalies demokratijos nuosmukio. Jie atspindi platesnius politinius ir ekonominius skirtumus ES, kurie kelia iššūkį ES teisėtumui ir vidaus integracijos pajėgumui. Tačiau, kadangi Vengrija yra labai įsitvirtinusi Europos rinkoje ir nuo jos priklausoma bei nuo išorės finansavimo šaltinių, glaudžiai susijusių su naryste ES, dramatiškesni scenarijai yra mažai tikėtini.
Šis straipsnis yra Eli Gateva organizuotos serijos dalis Permąstyti Europos Rytų ir Vakarų takoskyrą – 20 metų nuo Didžiojo sprogimo plėtros.
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiamos autorių nuomonės, o ne EUROPP – Europos politikos ir politikos ar Londono ekonomikos mokyklos pozicija. Panašaus vaizdo kreditas: rarrarorro / Shutterstock.com
