Iki šių metų pabaigos turėtų būti vykdoma 43% „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statybos, Baltijos bendros įmonės „RB Rail AS“ valdybos valdybos pirmininkas Marko Kivila, o vyriausiasis finansininkas Ojārs Daugeavietis interviu sakė „Leta“ naujienų agentūrai.
Kivila paaiškino, kad Estijoje aktyvi statyba šiuo metu vyksta maždaug 105 kilometrų krantinėje ir susijusioje infrastruktūroje, o Lietuvos statyboje iki metų pabaigos pasieks 114 kilometrų.
Tačiau Latvijoje statybos šiuo metu yra apie 10 kilometrų, siekdama metų pabaigoje pasiekti 45 kilometrus.
Jis pažymėjo, kad prieš pradedant darbus, kurie gali prasidėti daugelyje sričių, reikia atlikti išsamius parengiamuosius darbus – miškų naikinimą, privažiavimo kelių tiesimą, žemės išlyginimą ir išminavimo operacijas, kurios Latvijoje yra ypač reikšmingos, nes naujoji geležinkelio linija kerta vietas, kur nesibaigiantys ginklai nuo pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo vis dar yra.
„Kai kuriose vietose vis dar reikia baigti miškų naikinimą, kelių tiesimą ir žemės išlyginimą.
Tuo pačiu metu vykdomas krantinės pastatas, užtikrinantis stabilų pagrindą geležinkelio antstatai “, – pridūrė Kivila.
Anot jo, šis procesas yra esminė būtina saugos sąlyga, tačiau jis taip pat atideda statybos pradžią, palyginti su kaimyninėmis šalimis. „Lygiagrečiai statoma su pylimais susijusi infrastruktūra-tiltai, viadukai, perėjos, trupiniai ir kitos inžinerinės konstrukcijos. Kai bus baigtas pylimas ir susiję darbai, kitas etapas yra geležinkelio supertruktūrizmo, kuriame yra vikšro lova-klojimas balastas, montavimo miegamieji ir keliai“,-paaiškino Kivila.
„RB Rail“ vadovas taip pat pabrėžė, kad pasirašymas sutartyje yra lemiamas projekto momentas. Vienintelės laukiančios sutartys yra susijusios su traukinių kontrolės ir signalizacijos (CCS) posistemių perdavimu, o Lietuvoje – tam tikrose pagrindinės linijos atkarpose nuo Kaunos iki Lenkijos sienos ir nuo Panevėžys iki Latvijos sienos. Tuo tarpu neseniai buvo pasirašyta viso „Rail Baltica“ maršruto elektrifikavimo sutartis.
„Latvijoje pagrindinis linijos rangovas jau buvo išrinktas,
Taigi dabar baigsime likusius skyrius, siekdami užtikrinti, kad būtų pasirašytos visos pirmosios fazės „Rail Baltica“ statybos darbų sutartys. Kai sutartys bus sudarytos, pagrindinis dėmesys bus skiriamas realioms statyboms, o nebebus prie parengiamųjų sąlygų “, – teigė Kivila.
Daugavietis pridūrė, kad prašydami pinigų iš Europos Komisijos (EB) per projekto varžybas, atstovai visada klausia apie projekto pasirengimo etapą.
„Pasirašyta sutartis iš tikrųjų reiškia, kad esame labai pažengusiame pasirengimo etape, užtikrindami, kad paskirtas finansavimas iš tikrųjų bus naudojamas, o projektas progresuos. Anksčiau turėjome žaisti prielaidų žaidimą, tačiau šiandien galime pasakyti: čia yra sutartys ir mes esame pasirengę investuoti ir įgyvendinti projektą“, – pažymėjo „Daugavietis“.
Jis taip pat tai paaiškino Latvijoje,
Ankstesniuose sprendimuose buvo paskirta dalis finansavimo vadinamajai Rygos kilpai-pagrindinės linijos skyriui, einančiam per Rygą.
„Jei palygintume pinigų sumą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, ir jei visa tai būtų buvusi investuota tik į pagrindinę liniją, apeinančią Rygą, statybos Latvijoje greičiausiai progresuotų panašiai kaip mūsų kaimynai“, – pridūrė „Daugavetieta“.
Jis pabrėžė, kad Rygos kilpa yra pati sudėtingiausia dalis, kai geležinkelis eina per miestą, reikalaujant daugybės svarstymų su daugybe suinteresuotųjų šalių. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinės linijos 45 kilometrų atkarpos kūrimui nuo Lietuvos sienos iki Misos, tada toliau iki Sandaspils ir į šiaurę iki Estijos sienos.
Jis taip pat patikslino, kad projektas buvo padalytas į operacinius segmentus, kad linijos dalys galėtų būti naudojamos prieš baigiant visą pagrindinę liniją. „Kitas tikslas yra linija nuo MISA iki samspilių yra ta, kad nuo sijų šaudyklų traukinys gali pradėti veikti į Rygos centrinę stotį ir Rygos oro uosto stotį. Ar mes jau turime už tai?
Anot jo,
Viskas dabar priklauso nuo kito ilgalaikio ES biudžeto,
kuris šiuo metu yra didesnis nei 2021–2027 m. Diskusijos apie tai, kaip bus paskirtas šis finansavimas, tik prasidėjo.
Remiantis „RB Rail“, pirmosios fazės „Rail Baltica“ išlaidos „Baltics“ gali siekti 14,3 milijardo eurų, iš kurių 5,5 milijardo eurų būtų Latvijoje. Tačiau per optimizuotus techninius sprendimus, taip pat ir kitus galimus sumažinimus, yra galimybė sutaupyti iki 500 milijonų eurų.
Bendros projekto išlaidos, remiantis išlaidų ir naudos analize, BALTIC gali siekti 23,8 milijardo eurų. Ankstesnė 2017 m. Išlaidų ir naudos analizė įvertino bendrą projekto sąnaudą-5,8 milijardo eurų.
„Rail Baltica“ projekte numatoma statyti Europos standartinę geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos-Polijos sienos, suteikiančios tolesnes geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir likusios Europos. „Baltics“ planuojama nauja 870 kilometrų ilgio Europos standartinė (1 435 mm) geležinkelio linija, skirta maksimaliam traukinio greičiui-240 km/h.
Taip pat skaitykite: „RB Rail Management“ perspėja: be valstybės finansavimo, „Rail Baltica“ priežiūra yra rizika
Sekite mus „Facebook“ ir X!
