Kasmetinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidžia, kad didžiausia tarp visų šalies savivaldybių išlieka didžiausia Kauno kultūros paveldo atnaujinimu.
Miesto paveldo valdymo programa, aiškūs objektų valdymo ir finansavimo modeliai bei statuso vertinimo ir būklės vertinimo strategija padeda išlaikyti vadovybę.
„Gražų paveldimų pastatų išorę Kaunas ne tik mato Kauno gyventojai, bet ir Nacionaliniai: Europos paveldo darbas, UNESCO pasaulio paveldo titulas.
Pastaraisiais metais Kaunas ir toliau yra vienas iš pagrindinių paveldo išsaugojimo lyderių ir pavyzdžių. Tai mus motyvuoja tobulinti savo procesus, pasidalyti žiniomis ir patirtimi apie pastatų priežiūros, apsaugos ir renovacijos procesus “, – sakė„ Kaunas City “meras Visvaldas Matišaitis.
Remiantis naujausiu Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimu, Kaunas, Klaipėda, Vilnius, Šiailiai miestai ir žiedinės savivaldybės, taip pat mažesnės Biržai, Rokiškis ir Akmenė rajonų savivaldybės yra išskiriamos kultūriniu pavele.
Jie atlieka didelio masto valdymo darbus sakraliniuose objektuose, dvaruose, paveldimuose pastatuose, pritaikydami juos šiandienos tikslams.
Tik šeši iš savivaldybių kultūros paveldo davė šešių reikšmių investiciją. „Kaunas“ žymiai pralenkia kitus didžiuosius šalies miestus, paskirstant daugiau nei 8,3 mln. USD paveldo priežiūrai. eurai. Skirtos lėšos svyravo nuo 1,7–4,4 mln. LTL – Klaipėda, Biržai ir Kauno rajonai, Vilnius ir Vilnius rajonas. Eurai.
Renovuotų „Kaunas“ objektų sąrašas yra ikoninis Kauno rotušė, vienas iš labiausiai atpažįstamų miesto architektūrinių simbolių – Šv. Arkangelo Michaelo (įgulos) bažnyčios. Be to, UNESCO ir Europos paveldo tarpukariai: legendinė „Kaunas“ sporto salė, viena iš seniausių kino teatrų Lietuvoje – Romuva. Šie objektai buvo atkurti iš savivaldybės ir ES biudžetų finansavimo.
„Kaunas Heritage Management“ programa, veikianti vienuolika metų, yra pagrindinė miesto istorinių pastatų atkūrimo priemonė. Nuo 2015 m. Daugiau nei du šimtai pastatų buvo naudojami renovuoti savo pastatus Kauno savivaldybės iniciatyvoje.
Aukštus rezultatus taip pat lemia tai, kad Kaunas yra viena iš aštuonių šalies savivaldybių, kur nuolat dirba nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba. Remiantis apklausa, tai yra dauguma susitikimų, organizuotų Kaunyje – 12 kitų savarankiškų savivaldybių klausimų pasirenka rečiau, o izoliuotais atvejais jie perka paslaugas iš nepriklausomų ekspertų. Taip pat buvo tendencija, kad ankstesniais metais kai kurios vertinimo tarybos veikė oficialiai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. Atliko nešališką savivaldybių vertinimą, naudodama dvylikos nepriklausomų ekspertų komandą. Ilgą laiką surinkti duomenys buvo įvertinti tik finansuojant finansavimą, o vėliau buvo įvesti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai: paskirstyti ir pritraukti savivaldybių lėšas kultūros paveldo apsaugai, paveldo apsaugos problemoms.
• Informacija apie viešųjų ryšių skyrių
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujienas paskelbė Kaunas City savivaldybė. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
