Vienas iš parlamentinės tyrimo komisijos dėl didėjančių Rygos centralizuoto šilumos tiekimo kaštų sukūrimo iniciatorių, parlamentaras Andris Kulbergs (Jungtinis sąrašas) nesutinka su pažangiųjų teiginiu, kad komisijos darbas galėtų būti vykdomas esamuose Saeimos komitetuose neskiriant papildomų lėšų.
Duodamas interviu TV3 laidai „900 sekundžių“, Kulbergsas pabrėžė, kad pažangieji kontroliuoja Saeimos Nacionalinės ekonomikos, agrarinės, aplinkos ir regioninės politikos komitetą, Rygos miesto tarybą bei Aplinkos, klimato ir energetikos pakomitetį. „Tai kodėl jie nesiėmė jokių veiksmų, kad iš tikrųjų pakeistų situaciją? – klausė jis, pabrėždamas, kad šį klausimą kelia nuo 2022 m.
Paklaustas, ar naujosios parlamentinės tyrimo komisijos darbą galėtų tvarkyti esami Saeimos komitetai, jei atitinkamų komitetų nekontroliuotų pažangieji, Kulbergas atsakė, kad šį klausimą ėmėsi spręsti jau vadovaudamas Aplinkos, klimato ir energetikos pakomitečiui. Tačiau pasikeitus valdžiai ir Jungtiniam sąrašui perėjus į opoziciją, jis neteko pakomitečio pirmininko pareigų ir reikalas įstrigo.
„Tas komitetas virto žaliųjų organizacijų megafonu, o apie energetiką nebesvarstėme. Tokiomis aplinkybėmis sprendimo nebuvo įmanoma pasiekti. Visą vasarą bandžiau šį klausimą spręsti už parlamentinės tyrimo komisijos ribų. Tyrimo komisija nėra savitikslis”, – pabrėžė Kulbergas.
Jis tai paaiškino
daug šalių dalyvauja sprendžiant Rygos šildymo kaštų didėjimą,
o klausimai „spardomi“ iš vienos institucijos į kitą. Todėl „akivaizdu, kad šis klausimas yra daug platesnis, nei tai, ką galima išspręsti tik Rygos miesto taryboje arba viename Seimo komitete“.
Kaip pranešama, Saeima praėjusią savaitę sudarė Parlamentinę tyrimo komisiją, kuri išnagrinės kylančio Rygos centralizuoto šildymo sistemos šildymo kaštų priežastis ir su tuo susijusias ateities rizikas energetiniam saugumui.
Šią savaitę pažangieji pareiškė, kad komisijos darbą galėtų atlikti esami Saeimos komitetai, nepatiriant papildomų išlaidų.
Pažangieji teigia, kad
tyrimo komisijos sudarymas nepateisina papildomų išlaidų, reikalingų jos veiklai,
nes tai iš esmės dubliuoja darbą, kurį jau galima atlikti esamuose komitetuose ir pakomitečiuose be papildomų išlaidų. „Šios komisijos kūrimas akivaizdžiai yra tam tikrų opozicijos politikų bandymas gauti mokesčių mokėtojų finansuojamą priešrinkiminę platformą“, – tvirtino partija.
Kaip anksčiau pranešė LETA, inicijuodami tyrimo komisijos sudarymą parlamentarai atkreipė dėmesį į galimas problemas, susijusias su „Latvenergo“ kogeneracinių elektrinių (CHP) eksploatavimu ir AS „Rīgas siltums“ valdymu, teigdami, kad valstybės investicijos į šias struktūras nepasiekė laukiamo efektyvumo ir tvarumo.
Viena iš pagrindinių kritikos yra susijusi su praktika, kai kogeneracinių elektrinių pagaminta šiluma išleidžiama į atmosferą, o ne naudojama centralizuotam šildymui, o brangesnė šiluma perkama iš privačių tiekėjų. „Tai ne tik sukuria nereikalingas išlaidas, bet ir dvigubai padidina aplinkos taršą, pažeidžiant tiek nacionalinius, tiek ES teisės aktus“, – teigia komisijos iniciatoriai. Parlamentarai reiškia susirūpinimą dėl neefektyvaus valdymo, galimo netinkamo viešųjų lėšų panaudojimo, nepakankamos priežiūros energetikos sektoriuje.
Komisijos steigimo sprendime tai teigiama
per šešis mėnesius turi įvertinti įvairius klausimus,
įskaitant šilumos pirkimo efektyvumą, likutinės šilumos panaudojimą, poveikį aplinkai, valstybės paramos pagrįstumą, valdymo kokybę ir „Rīgas siltums“ bei „Latvenergo“ valdybos ir tarybos narių atrankos procedūras.
Komisija turi nustatyti, ar nėra sisteminių trūkumų, didinančių sąnaudas ir keliančių pavojų energetiniam saugumui ateityje, teigiama tyrimo komisijos sudarymo sprendime.
Jau buvo pranešta, kad „Rīgas siltums“ planai šį rudenį didinti šildymo tarifus sulaukė kritikos.
Reguliatoriui pateiktame pradiniame tarife, įskaitant nenumatytų išlaidų dedamąją 2,05 euro už megavatvalandę (MWh), buvo numatytas 21,5% padidėjimas – iki 90,15 euro už MWh. Tačiau po pakartotinio vertinimo „Rīgas siltums“ šildymo tarifas nuo šių metų spalio 1 dienos padidėjo 11,9% ir siekė 83,01 euro už MWh.
Užtikrinti skaidrias ir ekonomiškai pagrįstas šildymo kainas Rygos gyventojams,
Naujosios vienybės (BV) Seimo frakcija parengė Energetikos įstatymo pataisas
įvesti reguliuojamus tarifus nepriklausomiems šilumos gamintojams Rygoje.
Įstatymo projektas reaguoja į situaciją Rygos šildymo rinkoje, kai tam tikrais laikotarpiais be konkurencijos šildymo kainos smarkiai išaugo, o tai leidžia kai kurioms įmonėms uždirbti labai didelį pelną.
Pagal naująjį reglamentą nepriklausomas šilumos gamintojas, tiekiantis daugiau nei du milijonus megavatvalandžių šilumos didžiajam centralizuoto šilumos tiekimo sistemos operatoriui, pavyzdžiui, „Rīgas siltums“, negali parduoti šilumos už kainą, viršijančią Komunalinio ūkio komisijos (SPRK) nustatytą tarifą.
Jeigu iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. įmonei tarifas nebus priskirtas, ji neteks teisės dalyvauti šilumos pirkimuose iki tarifo patvirtinimo. Tarifų kūrimą ir tvirtinimą tvarkys SPRK.
BĮ frakcijos teigimu, 2024 m. nepriklausomų šilumos gamintojų, tiekiančių „Rīgas siltums“, pelno maržos pasiekė reikšmingą lygį – kelios įmonės pelningumą viršijo 15 proc., o kai kurios – beveik 30 proc.
Taip pat skaitykite: Latvijoje naujas generalinis prokuroras – Armīns Meisters
Sekite mus Facebook ir X!
