Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai nurodė, kad Lietuva turėtų sugriežtinti reguliavimą šalyje dirbantiems migrantams tiek kalbant apie kalbos mokėjimą, tiek dėl saugumo patikrinimų.
2025 metams nustatyta darbuotojų migrantų kvota bus įvykdyta jau šį mėnesį, o į šalį atvyko beveik 25 tūkstančiai darbuotojų iš užsienio. Dauguma atvyko iš Centrinės Azijos šalių ir dirba transporto, logistikos ir statybų sektoriuose.
Lietuvos migracijos tarnybos vadovės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, dabartinių saugumo patikrinimų, atsižvelgiant į didėjančią riziką, nebepakanka. Ji teigė, kad yra žmonių, kurie tikrai atvyksta turėdami tikslą dirbti, tačiau patekę į Lietuvą pradeda burtis į grupes ir užsiimti Lietuvai priešiška veikla. Grudzinskaitė pridūrė, kad tai daugiausia stebi kitos institucijos, tačiau pagal kompetenciją kontrolę vykdo ir Migracijos tarnyba.
Iki šiol nebuvo jokių incidentų, kurie rodytų, kad užsieniečiai darbuotojai yra susiję su nusikaltimais valstybei; viešuose pranešimuose apie tai taip pat nenurodyta. Tačiau, kol įmonių atstovai ragina didinti užsienio darbuotojų kvotas, komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad migrantų darbo jėga jau turi neigiamų pasekmių.
Tarp svarstomų siūlymų – griežtesni reikalavimai valstybinės kalbos mokymuisi,
nuodugnesnis asmenų įvertinimas ir ekonominės naudos duomenų analizės poreikis.
Komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad norint sumažinti rizikas reikia pragmatiško požiūrio. Sakė, kad atvyksta užsienietis darbuotojas su sutartimi, dirba ir išvažiuoja. Be integracijos, o asmuo laikinai yra šalyje, galima išvengti socialinių ir kultūrinių pavojų: „Yra aiškus terminas, aiškios apsaugos priemonės ir aiškus supratimas, kuriame sektoriuje jis ateina dirbti“.
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia užsieniečių yra ukrainiečiai (apie 80 000), baltarusių smarkiai sumažėjo, tačiau Lietuvoje yra apie 10 000 Rusijos piliečių ir panašus skaičius uzbekų. Šalyje taip pat yra apie 8000 indėnų ir nuo 4500 iki 6500 Kirgizijos ir Tadžikistano piliečių.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius įvertino, kad didėjantis imigrantų iš Vidurinės Azijos šalių skaičius kelia pavojų dėl religinių ir kultūrinių skirtumų. Jis pridūrė, kad jei nieko nebus daroma, ateityje gali tekti susidurti su didesnėmis problemomis.
Politikai teigė, kad svarbu išsaugoti religijos laisvę ir veikti pagal žmogaus teisių normas, tačiau vyriausybė turi spręsti didėjančias grėsmes saugumui.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2744182/lithuanian-lawmakers-raise-alarm-over-security-risks-of-growing-migrant-workforce
Taip pat skaitykite: Estijos darbdaviai: reikalingi visi, kas gali dirbti; ir iš kitų šalių
Sekite mus Facebook ir X!
