Dronas, kuris beveik kilometrą skrido į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos, sukėlė susirūpinimą ir iš pradžių buvo išreikštos įvairios versijos – ji buvo apibūdinta kaip nepilotuojama oro transporto priemonė, lėktuvo modelis ir naminis dronas, ir net pasirodė esąs „nežinomas skraidantis daiktas“.
Liepos 10 d. Vakare Lietuvos gynybos ministras Dvilė Šakalienas patvirtino, kad sudužęs objektas buvo Rusijos dronas Gerbera. Šie dronai pirmą kartą buvo stebimi Ukrainoje praėjusiais metais. Nuo to laiko Ukrainos pajėgos pradėjo tai suvokti kaip apgaulę, imituojančią šešėlinius dronus, o jų pagrindinė užduotis yra supainioti ir perkrauti oro gynybos sistemas. Remiantis Ukrainos žvalgybos tarnyba, „Gerbera“ yra maždaug dešimt kartų pigesnė nei šešėlinė, daugiausia todėl, kad ji pagaminta iš faneros ir putplasčio. Taip nuleistą objektą apibūdino Lietuvos valdžia, kuri iš pradžių tikėjo, kad tai yra naminis dronas.
Pasak Ukrainos šaltinių, Gerbera taip pat gali nešiotis sprogmenis. 2024 m. Lapkričio mėn. Ukrainos žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusijos dronai gali pernešti nuo trijų iki penkių kilogramų sprogmenų. Naujausi užtemdyti modeliai gali pakelti iki 90 kilogramų sprogmenų.
Nežinoma, kaip ir kodėl dronas baigėsi Lietuvos oro erdve. Lietuvos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad šie dronai taip pat gali būti naudojami kaip taikiniai karinių pratybų metu. Armijos atstovas Gintautas Ciunis žurnalistams sakė, kad
Yra įvairių galimybių – šnipinėjimas, patikrinant ginkluotųjų pajėgų reakciją, ir tai gali būti tiesiog mokymo tikslas
Tai nukrypo nuo savo kurso. Valdžia tiria visas versijas.
Tuo tarpu keli tarptautinės žiniasklaidos atstovai praneša, kad Lietuva negalėjo laiku nustatyti Gerberos ir tinkamai reaguoti. Kritiką taip pat išreiškė Lietuvos savanoris Ukrainoje ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad nėra galimybės žinoti, kas yra drono krovinys, ir jame taip pat galėjo būti sprogmenų.
Savo ruožtu, gynybos ministras liepos 10 d. LRT radijuje pareiškė, kad reakcija priklauso nuo to, ar šalis yra karo būsenoje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad reikia reaguoti į sutapimą ar provokaciją, o visai kita – veikti invazijos ir realios grėsmės atveju.
Latvijoje 2024 m. Rugsėjo mėn. Lauko viduryje sudužo šešėlinis dronas. Tuo metu Latvija ir NATO buvo kritikuojami dėl vėlyvos reakcijos į potencialiai pavojingą oro erdvės pažeidimą.
Buvęs Ukrainos oro pajėgų karininkas Anatoliy Khrapchynsky atkreipė dėmesį į tai, kad veiksmingiausias būdas kovoti su tokiais dronais yra elektroninis kišimasis. Jis pridūrė, kad Ukraina ir Baltijos šalys turėtų suvienyti jėgas, kad apsaugotų savo oro erdvę; Taip pat reikia sustiprinti žvalgybos galimybes.
Visą straipsnį skaitykite čia anglų
Taip pat skaitykite: Italija: Bendrovės, turinčios ryšius su Rusija
Sekite mus „Facebook“ ir X!
