2025 m. Mes švenčiame Mikalojus Konstantino čiuurliono 150 -ąsias metines per UNESCO paskelbtas jubiliejų.
Vyriausybės kanceliarijos, daugiau nei 10 Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos ir kitų šalių koncertų, parodų ir įvairių renginių, kuriuos organizavo dešimtys bendradarbiaujančių organizacijų, kurios vyks menininko darbe, programa.
Kaip valdyti šią dydžio programą? Kas yra svarbus čiuurlionis Lietuvoje, pasauliui ir kiekvienam iš mūsų? Apie visa tai kalbame su ministro pirmininko patarėju Matu Drukteinis kultūriniais klausimais.
Šiais metais atrodo, kad Čiurlionis skamba ir matomas visur: didžiausios jo koncertų salės skamba jo muzikai, menininkai improvizuoja čiuurlioninėmis temomis ir mokyklose ar net darželiuose apie čiuurlionį, jie kalba apie eiles ar kitus kūrybinius būdus. Kaip buvo suformuota ši programa ir kokie tikslai, kokie pokyčiai yra pasiekiami įgyvendinant ją?
Įsivaizduokite, kad programa plėtoja daugiau nei 100 bendrovių – ministerijų, savivaldybių, kultūros organizacijų, ambasadų – jau nekalbant apie tai, kiek menininkų ir kitų kultūros žmonių prisideda prie darbų, meninių programų ar renginių įgyvendinimo. Toks bendradarbiavimas ir kylanti net mažiausių bendruomenių iniciatyva, skirta savaip švęsti Čiurlionio gimtadienį, yra didžiulis laimėjimas.
Mes siekiame ne tik skatinti čiuurlionį ir jo darbą geriau, bet ir pagaliau pažadinti Lietuvos tikėjimą savo kūrybiniu potencialu ir tarptautinei bendruomenei, kad parodytume, jog esame ir esame neatsiejama Vakarų meno procesų dalis.
Programos koncepcija sujungia visus esminius Čiurlionio atspindėtų žmogaus ir tautos pagrindus, kuriuos galėtume sustiprinti savo dvasinį stuburą. Šviesos ir begalybės vaizdai tampa viso to ašimi.
Programa skatina mane pasinerti į Čiurlionio erdvę ir laiką – ne tik į menininko darbą, bet ir Lietuvos istorijos kontekstą, geriau suprantant laiką ir praeitį. Šis dimensija yra susijusi su dabartimi – mūsų laiku. Programoje taip pat yra naujų kūrinių, įkvėptų Čiurlionis, įkvėptas jos kūrybinės ir šiuolaikinio meno filosofijos, o temos, nagrinėjamos šiandienos kontekstuose, kviečia jus atrakinti dabarties temas.
Kas, akyse, yra čiuurlionis šiuolaikiniam lietuvei? Kokia jo reikšmė ir svarba mūsų kolektyvinei tapatybei?
Įdomi detalė parodo asmenybių, tokių kaip čiuurlionis, įtaką kolektyvinei tapatybei. Tyrimai rodo, kad beveik visi lietuviai žino čiuurlionį, tačiau tik apie 42 % yra susipažinę su jo darbu. Tai reiškia, kad pagrindinės istorinės mūsų tautos ir kultūros asmenybės yra labiau mūsų vardai ir vaizdai iš vadovėlių nei sąmoningi reiškiniai.
Tačiau negalime pasakyti, kad tokios asmenybės ir jų veikla neprisidėjo prie Lietuvos tapatybės formavimo. Priešingai, jie labai prisidėjo, tačiau mes arba to nesuprantame, tai yra, mes tikriausiai nežinome, kaip, arba mes to nevertiname. Abiem atvejais tai yra blogai, nes mes prarandame svarbų savęs ir visuomenės suvokimo elementą iš dalies. Kaip ir terapijoje ar gyvenime, mes nustatome praeities įvykius, savo veiksmus, kad suprastum savo būseną, sprendimus, veiksmus ir juos pakoreguotumėte. Mes sukonstruojame ateitį suprasdami praeitį, savo istoriją. Tai nereiškia, kad mes turime įstrigti, o norėdami žinoti kūrybiškumą. Kūrybiškumas visada yra susijęs su ateitimi, nes ji sukuria istoriją ateities kartoms. Šie Čiurlionio jubiliejiniai metai rodo, kad gyvename Čiurlionis nustatytu laiku.
Tai taip pat yra kolektyvinės tapatybės intrigavimas – mes nuolat formuojame šią tapatybę ir ji gali pasikeisti. Todėl ypač svarbu sujungti visą liniją į sklandų procesą. Čiurlionio jubiliejaus metai skatina mus gilintis į pagrindinius savo tautos klausimus: kas mes, ką turime, kuo norime būti ir ką mes dėl to darome?
Čiurlionis, atrodo, yra „pirštas“, parodantis neribotą Lietuvos ir mūsų tautos potencialą. Visų pirma, tai kyla iš mūsų kultūrinės tapatybės išskirtinumo: šalis tarp Vakarų ir Rytų kalba viena iš archajiškiausių kalbų pasaulyje, tačiau tuo pat metu tiek istorijoje, tiek dabartyje, kuria naujoves ir dalyvauja naujausiose procesuose daugelyje sričių. Beveik tuo pačiu metu, kaip ir Italijoje, Opera valdovų rūmuose, tarpvardžiama aviacija su „Anbo“ orlaiviais ar šių dienų biomedicinos atradimais yra tik keli pavyzdžiai, kuriuos mes visada įsitraukėme į naujausius civilizacijos procesus.
Kaip čiuurlionis prisideda prie gilesnių savęs žinių? Ar galime pasakyti, kad kai patiriame Chiurlionian kūrybą, tampame geresniais žmonėmis?
Čiurlionis, mano nuomone, įkūnija šiandien labai svarbias šviesos ir begalybės idėjas. Kodėl? Čiurlionis suvokė šviesą kaip kūrybą, žinias, susikaupimą ar aukštesnius dvasinius siekius. Tuo tarpu „Infinity“ yra aiški nuoroda į tyrinėjimo ir pažinimo proceso amžinybę: tiek nuolatinis žmonijos poreikis ieškoti atsakymų į klausimus ir suvokimą, kiek mes galbūt neatsakėme, ir tuo pačiu metu neribotas žmogaus ir žmonijos potencialas. Mes galime tai pamatyti, galime nukreipti destruktyvius ar gerus veiksmus. Todėl vėl grįžtame prie šviesos – turime ją šviesti ir puoselėti kiekviename iš mūsų.
Iš esmės mes kalbame apie ypač paprastą, tačiau alcheminę formulę, kaip užauginti geresnį žmogų ir visuomenę. Tai netiesiogiai, rašytinis kūrinys, užpildytas jo simboliais, jo mintys išdėstytos jo laiškuose ir paliko mums pavyzdį. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai tikėti, suvokti ir praktikuoti.
Galbūt kaip organizatorius, bendraujantis su kultūros bendruomene, kuri šiais metais garsina čiuurlionį, matote, kokie yra auditorijos ir klausytojų santykiai su Čiurlionis? Ar jiems pavyksta užmegzti asmeninį ryšį, išgirsti, ką sako jo darbas? Kokias emocijas lydi – ar mums trūksta čiuurlionio, ar mes esame šiek tiek pamiršti, o gal dabar tai randame visiškai naujoje šviesoje?
Tik nedidelė dalis tų, kurie laukia visų šių metų. Tačiau tokios pavyzdžiai kaip originali simfoninės eilėraščio „Sea“ versija „Sea“ nacionalinėje filharmonijoje – „čiuurlionio rūšis“, be vėliau pataisų ar galimybės pamatyti čiuurlionį pamatyti MK Čiurlionio meno muziejaus parodą tarp vieno žymiausių Europos tapytojų, santraukų. Aš girdėjau frazes, kurios ne kartą skambėjo ir nudžiugino: „Aš atradau kitokį čiuurlioną“ arba „kas man artima“.
Tiesą sakant, iš pačių organizatorių ar kūrėjų, kurie savo darbuose aiškina čiuurlionį, girdžiu, kad gilinimas į šią asmenybę sukėlė jiems naują suvokimą apie menininką, jų darbus ir mūsų kultūrinį vystymąsi bei palikimą. Tokia patirtis yra neįkainojama ir dažnai galiausiai virsta įspūdingu ir įtakingu kūrybiniu rezultatu.
Daugelis menininkų turi slaptą svajonę įkvėpti ne tik auditoriją, bet ir kitus menininkus. Taigi neabejoju, kad tai, kas nutinka šių metų programos renginiuose, bus begalinis malonumas (šypsosi).
Kaip kas nors gali švęsti čiuurlionį šiais metais? Ką reikia daryti, pažiūrėkite, ko praleisti ir kur dalyvauti, kad pasakyčiau – aš švenčiau Čiurlionio jubiliejų?
Visų pirma, švęsdami jubiliejaus metus, mes skatiname visus žmones apsilankyti ir patirti autentišką čiuurliono darbą. Norint pamatyti jo vaizduojamojo meno kūrinius, tiesiog reikia vykti į Nacionalinį MK čiuurliono meno muziejų Kaune ir apsilankyti tarptautinėje parodoje „Nuo Gintaro iki žvaigždžių: MK čiuurlionis, amžininkai ir panašūs“. Tuo pat metu neužstelkite savo muziejaus Druskininkai ir Mk Čiurlionis namuose Vilnius.
Per metus taip pat vyks įvairūs koncertai, kai kurie iš jų yra nemokami, todėl kviečiu jus aplankyti daugiau ar du, bet kiek įmanoma. Norėdami išgirsti įvairiausius Čiurlionio muzikos kūrinius ir sukurti kuo platesnį vaizdą apie tai, kas buvo kompozitorius, kokią muziką jis sukūrė ir paliko mums. Rudenį aš rekomenduoju nepraleisti festivalio „Pianino pianino žvaigždės“ pasveikinti MK čiuurlionio renginius ir išgirsti aukščiausius muzikantus jo darbe.
Tiesa, kad, be autentiškos čiuurliono programos, intriguojančios interpretacijos ir jo įkvėptų šiuolaikinio meno kūrinių laukia. Būtinai apsilankykite renginiuose, kad pamatytumėte, kokį poveikį šis menininkas vis dar turi iki šios dienos, kaip jo darbas yra susijęs su dabarties procesais ir technologijomis.
Vienas iš svarbiausių to pavyzdžių bus Arvydas Malcio šiuo metu su „Operomania“ komanda, su įsivaizduojamomis žvalgybos priemonėmis, kurias sukūrė įsivaizduojama Čiurlionio opera „JūRatė“: Tai bus įgyvendinta šiuolaikinėmis naujovėmis kuriant MK Čiurlionio svajonę sukurti pirmąjį Lietuos operą.
Ir tai yra tik kelios rekomendacijos iš visų, kas šiais metais įdomu: bus daugiau darbo, įvykio ir progos, rodančios, kad Čiurlionis ir jo darbas yra beribiai visokeriopai patirčiai ir atradimams.
Ir, matyt, programa, apimanti visą Lietuvą, skatina keliones?
Taip, mes kviečiame jus kuo daugiau keliauti per jubiliejinius metus. Ne tik eiti į renginius, organizuotus skirtinguose miestuose, bet ir eiti Čiurlionio keliu per tas vietas, kurias jis aplankė Lietuvoje, sukurdamas ten, kur galima rasti įdomių ženklų ir istorijų.
Galbūt klausimas būtų: „Kam to reikia?“ Vienas didžiausių Čiurlionio įkvėpimo šaltinių buvo gamta ir jo vaizdai, kurie jį supa, todėl keliaudami į Čiurlionio pėdomis, mes galime ne tik susipažinti su jo biografija, jo pasauliu, bet ir aplankyti Lietuvos perlus, turtingus ir išskirtinius miestus bei miestus.
Išskyrus 7 miestus, susijusius su čiuurlioniu: Vilnius, Kaunas, Varėna, Druskininkai, Plungė, Rietavas ir Palanga. Kai kuriose vietose galėsite susipažinti su Čiurlionio šeimos, vaikystės, kitose – istorijomis, o kitose – sekdami jo ir Sofijos meilės pėdsakus arba susipažinsite su Čiurlionio socialine veikla. Visi šie miestai ir vietos pasakoja skirtingas menininko istorijas ir leidžia jums pažinti jo gyvenimą giliau ir Lietuvoje.
Daugiau informacijos apie menininko jubiliejinę programą „Čiurlionis 150“ galite rasti svetainėje Ciurlioniui150.lt.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Lietuvos Respublikos vyriausybės tarnyba“. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
