Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „AugstSprieguma Tīkls“ (AST) ir Komunalinių paslaugų komisija (SPRK) pristatė sprendimą tinklo balansavimo išlaidoms, kuriomis siekiama paskatinti naujus elektros energijos gamintojus patekti į rinką, nesigilinant į per didelę naštą vartotojams, klimato ir energetikos ministerijai (KEM) atstovaujančiam Baiba Jākobsone.
Remiantis SPRK paskelbtais duomenimis, šių metų pradžioje visos numatomos balansavimo išlaidos Latvijoje buvo 40,74 mln. Eurų. Šios išlaidos buvo sutvarkytos pereinamojo laikotarpio laikotarpiu ir yra žinomos elektros energijos gamintojams, prekybininkams ir daug energijos reikalaujantiems vartotojams. Metų pabaigoje AST palygins prognozę su faktinėmis išlaidomis.
Kad balansavimo atsargų rinka palaipsniui prisitaikytų prie naujos sistemos, AST padengs balansavimo išlaidas iš savo lėšų per pirmąjį 2025 m. Pusmetį. Jākobsone paaiškino, kad tai yra pereinamasis ar stabilizavimo etapas rinkos dalyviams. Liepos 1 d. Balansavimo pajėgumų priežiūros mokestis bus nustatytas 0,003 eurų už megavatvalandinę valandą (MWh), o tai padidintų apie 0,30 eurų per mėnesį į vidutinę namų ūkio sąskaitą už elektrą.
„Jākobsone“ taip pat pažymėjo, kad KEM surengė susitikimus su pramonės suinteresuotosiomis šalimis, kad aptartų balansavimo išlaidas ir surinktų bendrą sektoriaus nuomonę.
Tai, pasak jos, leido ministerijai geriau suprasti iššūkius ir galimybes, su kuriomis susiduria prodiuseriai.
AST sukūrė siūlomą balansavimo išlaidų paskirstymo metodiką ir pateikė elektros sektoriaus tinklo kodekso pakeitimus. KEM kartu su kitais sektoriaus atstovais dalyvavo AST viešosiose konsultacijose. Galutinis metodikos patvirtinimas yra SPRK, kuris prieš priimant pakeitimus taip pat vykdė viešąsias konsultacijas. Modelis buvo atliktas keliuose diskusijų etapuose ir buvo pripažintas optimaliu sprendimu. Reglamentas buvo priimtas, tačiau bus taikomas tik nuo liepos 1 d.
Reaguodamas į pramonės problemas, iškeltas TV3 programoje „Nekā Personīga“, kad padidėjusios išlaidos gali sustabdyti saulės energijos projektus ar net sukelti nemokumą, Jākobsone teigė, kad „tai yra prieštaringų gamintojų ir vartotojų interesų susidūrimas“.
Ji pabrėžė, kad AST ir SPRK dirbo kartu, kad užtikrintų subalansuotą sprendimą – palaiko naujus energijos gamintojus, vengiant nepagrįsto finansinio įtampos vartotojams.
„Jākobsone“ taip pat pridūrė, kad „Baltic“ sistemos operatoriai kartu su reguliavimo institucijomis ir palaikant atsakingas ministerijas nuolat stebi balansavimo rinką ir optimizuoja išlaidas. Nors dabartinės tendencijos yra teigiamos, tiek rinkos, tiek vartotojų sąskaitos yra nuolat peržiūrimos, todėl prireikus galima atlikti reguliavimo intervenciją.
Kaip anksčiau pranešė „Nekā Personīga“, didelės pusiausvyros pajėgumų išlaidos gali žymiai trukdyti investuoti į sektorių.
Programa pabrėžė, kad pastaraisiais metais saulės energijos gamyba labai išaugo Latvijoje. Tačiau saulės augalams didelę įtaką daro oro sąlygos. Gamintojai iš anksto turi įvertinti kitos dienos kartą. Jei prognozuojama saulėta diena pasirodys debesuota, tinklelyje gali kilti trūkumas. Dėl to saulės elektrinės dažnai patiria daugybę balansavimo mokesčių dėl kasdienio poreikio valdyti su oro sąlygomis susijusių svyravimų riziką.
Programa taip pat pažymėjo, kad nuo tada, kai šių metų pradžioje Latvija buvo atjungta nuo „Brell“ elektros tinklo, ji turi savarankiškai užtikrinti atsargų gebėjimą padengti tokį trūkumą. Tuo pat metu keli rinkos dalyviai pareiškė, kad balansavimo išlaidų paskirstymo sistema tapo chaotiška.
Taip pat skaitykite: Rėzekne miesto tarybos atleidimas iš darbo priėmė konstitucinę
Sekite mus „Facebook“ ir X!
