Eduard Delputte nuotrauka „Unsplash“
Remiantis nauja Auditorių teismo (ECA) pranešimu, ES finansavimas, suteiktas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kenčia nuo skaidrumo stokos.
Nepaisant patobulinimų, informacija apie ES finansavimą, skiriamą NVO, aktyviai vykdančiai bloko vidaus politiką, išlieka netiksli ir neišsami. Europos Komisija netinkamai atskleidė tam tikrą ES finansuojamą gynimo veiklą, tokią kaip lobistinė veikla, ir nėra aktyvių čekių, užtikrinančių, kad finansuojamos NVO gerbtų ES vertybes, o tai lemia ES reputacijos riziką.
Sakoma, kad nevyriausybinės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos įgalina piliečių dalyvavimą ES demokratinės politikos formavime vykdant nuolatinį dialogą, kuris turi būti skaidrus.
„Norėdami atsižvelgti į viešus sprendimus priimančius asmenis, piliečiai turi žinoti, kam ir kokiems tikslams skirti ES lėšų, taip pat ir tai, kaip jie naudojami, ir ar gavėjai gerbia ES vertybes. Viešojo intereso dėl skaidrumo reikalavimų NVO padidėjo nuo Katargate skandalo 2022 m.“,-sako ECA.
„Skaidrumas yra labai svarbus užtikrinant patikimą NVO dalyvavimą ES politikos formavime“, – sakė Laima Andrikienė, ECA narė, atsakinga už pranešimą. „Nepaisant tam tikros pažangos nuo paskutinio mūsų audito, ES finansavimo NVO vaizdas išlieka miglotas, nes informacija apie ES finansavimą, įskaitant lobizmą, nėra nei patikima, nei skaidri“.
Teismas teigė, kad NVO buvo apdovanotos 7,4 milijardo eurų ES pagrindinėje vidaus politikoje, tokioje kaip sanglaudos, tyrimai, migracija ir aplinka nuo 2021 iki 2023 m., Iš kurių 4,8 milijardo eurų suteikė Komisija, o valstybės nariai – 2,6 milijardo eurų. Tačiau šie skaičiai turėtų būti vertinami atsargiai, nes auditoriai perspėja, kad nėra patikimos ES pinigų, sumokėtų NVO, apžvalga.
„Informacija skelbiama fragmentišku būdu, kuris trukdo skaidrumui, trukdo analizuoti, ar ES fondai yra pernelyg sutelktos į nedaugelį NVO skaičiaus ir riboja supratimą apie NVO vaidmenį ES politikoje“, – sako teismas.
Nors Komisija padarė pažangą rinkdama informaciją apie ES finansavimą, suteiktą NVO, trūkumai išlieka informacijos atskleidimo būdu. Be to, valstybės narės nestebi ir nestebi apie NVO suteiktą ES finansavimą, o numatomuose norminiuose patobulinimuose nereikės jiems pranešti apie mokėjimus.
Visose ES šalyse apibrėžimas, kas yra nevyriausybinė organizacija, skiriasi ir retai yra įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose. 2024 m. ES iš esmės apibrėžė NVO kaip nepriklausomą nuo vyriausybės ir ne pelno organizacijos, sakė teismas.
Tai tęsiasi: „Nors tai yra žingsnis teisinga linkme, vien tik apibrėžimas negali užtikrinti, kad NVO būtų teisingai klasifikuojamos ES finansinės skaidrumo sistemoje“.
„Taip yra todėl, kad subjektai savarankiškai deklaruoja NVO, o Komisija netikrina svarbių jų statuso aspektų, įskaitant tai, ar vyriausybė daro didelę įtaką jų valdymo organams, ar nevyriausybinė organizacija siekia savo narių komercinių interesų“,-sako auditoriai.
„Pavyzdžiui, vienas didelis tyrimų institutas buvo priskiriamas nevyriausybinėms organizacijoms, o jos valdymo organas buvo sudarytas tik iš vyriausybės atstovų“.
ECA sakoma pranešime: „Komisija aiškiai neatskleidė informacijos, kurią ji turėjo NVO gynimo veikloje, kurią finansavo ES dotacijos“.
„Be to, tik audito metu Komisija paskelbė rekomendacijas, kad dotacijos susitarimams nereikėtų reikalauti, kad gavėjai lobistų ES institucijose“.
„Be to, ES fondų valdytojai neaktyviai neieško galimų NVO pažeidimų, tokių kaip teisinė valstybė ir žmogaus teisės, tačiau daugiausia remiasi savęs išsakymais. Patikrina finansavimo šaltinius, kurie gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kas už NGO taip pat trūksta“,-daroma išvada.
Pirmiausia pasirodė pranešimas apie ECA pranešimą apie NVO finansavimą.
