Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje buvo aptarti migracijos politikos klausimai.
Pagrindinis susitikimo tikslas – įvertinti dabartinius migracijos valdymo iššūkius ir aptarti priemones, padedančias užtikrinti valstybės saugumą ir tvarią ekonomikos plėtrą. Pastarųjų metų geopolitiniai procesai aiškiai parodė, kad migracija tapo neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi.
„Migracija turi būti subalansuota, tenkinti valstybės poreikius ir interesus, prisidėti prie ekonomikos augimo ir neskatinti emigracijos, todėl šioje srityje būtina visų valstybės institucijų ir įstaigų koncentracija ir bendradarbiavimas“, – sakė ministras V. Kondratovičius.
Renginio metu daug dėmesio skirta nelegalios migracijos srautams, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui ir hibridinėms grėsmėms, kai migracija naudojama kaip spaudimo priemonė.
Rusijos karas prieš Ukrainą ir įtampa prie Europos Sąjungos išorės sienų išlieka svarbūs veiksniai, darantys įtaką migracijos procesams. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse taikomos griežtos prevencinės priemonės padėjo sustabdyti naujus nelegalios migracijos kelius, tačiau siekiant ilgalaikio saugumo būtina toliau stiprinti sienų apsaugą ir tobulinti prieglobsčio suteikimo procedūras.
Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamas realijas, pagrindiniai migracijos politikos tikslai yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, užtikrinti efektyvų darbo jėgos imigracijos srautų valdymą, stiprinti atvykstančių ir gyvenančių užsieniečių kontrolę ir tinkamą integraciją.
Migracijos politika negali būti pernelyg liberali, bet turi išlikti lanksti, kad atitiktų darbdavių poreikius pritraukti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Subalansuotas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą išlieka vienu iš svarbiausių strateginių valstybės tikslų. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis bei diegti inovatyvius sprendimus, padedančius efektyviau valdyti migracijos srautus.
Naujausi duomenys rodo, kad 2024 metais užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius metų pradžioje pasiekė rekordinį 227 tūkst., arba 7,8 proc. visų šalies gyventojų. 2025 m. spalio 1 d. šis skaičius buvo 211 751, iš kurių daugiausia Ukrainos (77 351), Baltarusijos (51 213) ir Rusijos (14 005) piliečiai.
Pastaruoju metu pamažu mažėja Baltarusijos ir Rusijos piliečių, daugėja migrantų iš Ukrainos, Uzbekistano, Indijos ir Pakistano. Be to, šiuo metu išnaudota darbo jėgos migracijos kvota. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje registruoti 99 486 nuo karo pabėgę Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai.
Šie pokyčiai atskleidžia besikeičiančias migracijos tendencijas Lietuvoje, todėl migracijos valdymas turi išlikti lankstus ir prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.
Vidaus reikalų ministerija ir toliau bendradarbiaus su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais, siekdama užtikrinti efektyvų, atsakingą ir nacionalinių interesų valdymo migracijos procesų valdymą.
