„Rail Baltica“ tilto per Dauguvos upę pirmojo etapo inžinerinių statinių ilgalaikės konservavimo išlaidos šiuo metu yra įvertintos 551 000 eurų, praneša Susisiekimo ministerija.
Ministerija gavo atnaujintą Latvijos nacionalinės „Rail Baltica“ įgyvendinančios institucijos „Eiropas dzelzceļa līnijas“ (EDzL) ataskaitą dėl nebaigtų projekto konstrukcijų konservavimo darbų.
Ataskaitoje pateikiama informacija apie laikinąsias Rygos centrinės stoties, taip pat atkarpos prie Rygos oro uosto – viaduko nuo stoties pastato iki Dzirnieku gatvės rajono Mārupės kryptimi – konservavimo sąnaudas ir finansavimo skyrimą 2026–2027 metams.
Tuo pat metu EDzL toliau skaičiuoja atskirų Rygos centrinės stoties atkarpų ir Rygos oro uosto segmento išsaugojimo išlaidas, kurios bus atnaujintos pagal ministerijos reikalavimus.
Artimiausiu metu
Susisiekimo ministerija planuoja parengti informacinį pranešimą apie konservavimo darbus
už nebaigtas statyti „Rail Baltica“ konstrukcijas ir reikalingą finansavimą iš valstybės biudžeto, teikti svarstyti ministrų kabinetui.
Susisiekimo ministras Atis Švinka (Progresyvieji) anksčiau yra pareiškęs, kad šiemet turi prasidėti konservavimo darbai, kurie turėtų apimti geležinkelio tilto atramą ir tarpatramį per Dauguvą, Rygos oro uosto geležinkelio stoties atkarpos link Mārupės atramas, taip pat diafragmos sienas ir kitus susijusius elementus.
EDzL anksčiau pranešė, kad 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo baigtas estakados per Lastādijas ir Krasta gatves statybos. 140 metrų ilgio konstrukciją sudaro viena Dauguvos upėje pastatyta atrama, kurios denis tęsiasi virš vandens. Tačiau EDzL pabrėžė, kad tikrojo geležinkelio tilto per Dauguvą statyba nepradėta.
Bendrovė paaiškino, kad konservuoti reikia ne visą viaduką, o tik tą atkarpą, kurioje tarpatramis tęsiasi už antrosios atramos – vadinamojo atvirojo tarpatramio ruožo.
Tai pareiškė premjerė Evika Siliņa (Naujoji vienybė).
turi prisiimti atsakomybę už nebaigtą paramą
ir kad vyksta projekto valdymo tyrimas. EDzL anksčiau patvirtino, kad šiemet parama bus išsaugota.
Tuo tarpu Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) valdyba paragino Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą Arvilą Ašeradeną (Naujoji vienybė) pradėti drausminę bylą, siekiant įvertinti atsakomybę ir galimus nuostolius, susijusius su nebaigta parama Dauguvoje.
„RB Rail“ duomenimis, pirmasis „Rail Baltica“ etapas Baltijos šalyse galėtų kainuoti 14,3 mlrd. eurų, iš jų Latvijoje – 5,5 mlrd. Tačiau optimizuojant techninius sprendimus ir kitus galimus sąnaudų mažinimus galima sutaupyti iki 500 mln. eurų.
Bendros projekto sąnaudos Baltijos šalyse, naujausios kaštų ir naudos analizės duomenimis, gali siekti 23,8 mlrd. eurų. 2017 m., atlikus ankstesnį kaštų ir naudos vertinimą, bendros projekto išlaidos siekė 5,8 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ projektas numato nutiesti europinės standartinės vėžės geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, jungiančią Baltijos šalis su likusia Europa geležinkeliu. Per Baltijos šalis planuojama nauja 870 kilometrų ilgio 1435 mm vėžės geležinkelio linija, kurioje traukiniai važiuos iki 240 km/h greičiu.
EDzL yra visiškai valstybės valdoma įmonė, kurios akcinis kapitalas yra 4,445 mln.
Taip pat skaitykite: Latvijoje apie 60 asmenų apklausta baudžiamojoje byloje dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo
Sekite mus Facebook ir X!
