Liepos 2–3 d. Briuselis vyko 167-ojoje Europos regioninio komiteto (RK) plenarinėje sesijoje (RK), kur regionų ir vietos valdžios atstovai iš visos Europos aptarė klausimus, susijusius su tvaria plėtra, žemės ūkiu, vandens politikos atsparumu ir Europos indėliu į tarptautines klimato pokyčius.
Diskusijoje su Europos Komisijos „Apostolas Tzitzta“ nariu, atsakingu už tvarų transportą ir turizmą, RK nariai pabrėžė, kad tvarios turizmo politika turėtų būti sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su miestais ir regionais, kuriuos įgyvendina ši politika ir dažnai turi ir teigiamų, ir neigiamų turizmo pasekmes.
Ši diskusija vyko labai svarbiu metu – Komisija iki 2030 m. Vykdo viešas konsultacijas dėl ES turizmo darbotvarkės. Vietos vadovai paragino savo vaidmenį sustiprinti savo vaidmenį sprendžiant perteklines turizmo problemas, išleisti daugiau išteklių mažiau išsivysčiusiems regionams ir pagerinti prieigą prie duomenų.
Diskusijoje su Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, pasipriešinimą vandeniui ir konkurencinę žiedinę ekonomiką, RK nariai aptarė Europos pasipriešinimo vandens strategiją ir išreiškė paramą jos įgyvendinimui vietos lygiu.
„Vanduo nebėra aplinka, tai yra saugumo, darnos ir išgyvenimo klausimas“, – sakė RK pirmininkė Kata Tüttő.
Komisijos narys J. Roswall informavo apie padidėjusį ES sanglaudos lėšų lankstumą, skirtą atsparumui vandeniui. RK nariai paragino išsamiai integruoti vandens atsparumo temą į ES politines sritis, tokias kaip sveikata, žemės ūkis, klimato adaptacija, biologinė įvairovė ir tarša, pabrėžė natūralių sprendimų naudą.
Diskusijoje su Europos Komisijos nariu Christophe Hansen, atsakinga už žemės ūkį ir maistą, buvo pristatyta ES žemės ūkio vizija po 2027 m. RK palankiai įvertino Komisijos tikslą išlaikyti žemės ūkį su strateginiu sektoriumi, užtikrinant maisto tiekimą, palaikant ūkininkus ir skatinant žemės ūkio profesijos patrauklumą jauniems žmonėms.
Tačiau nariai pabrėžė, kad reikia išlaikyti stiprų antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos (kaimo plėtros, ekologiškos pertvarkos, sanglaudos) ramstį, užtikrinti politikos koordinavimą tarp ES, nacionalinės, regioninio ir vietos lygio, įtraukiami regionai į strateginių planų įgyvendinimą ir stebėjimą, išvengia perteklinės administracinės naštos ir užtikrina konkurencijos sąlygas ES.
RK taip pat pabrėžė regionų vaidmenį išlaikant perspektyvias kaimo ir pakrančių teritorijas, kurios yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir Europos tapatybei.
Diskusijoje apie pasirengimą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai COP30, kuri vyks šiais metais, Brazilijoje, RK nariai paragino sustiprinti vietos ir regiono valdžios institucijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant klimato politiką.
Regioninis komitetas pabrėžė poreikį suteikti prioritetui klimato pokyčius, susijusius su ekonominiu pasipriešinimu ir energetiniu saugumu, taip pat reguliavimo stabilumo ir paskatų svarba švarioms technologijoms, poreikį padidinti vietinę galimybę gauti finansavimą, ypač kaimo ir atokiose regionuose, nacionalinės garantijos.
RK nariai priminė, kad miestai, įgyvendinantys klimato veiksmus iki 2030 m., Gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki 40 procentų, todėl jų įtraukimas į tarptautines derybas ir strategijas turėtų būti realistiškas, o ne simbolinis.
Sesija taip pat patvirtino devynias RKS nuomones įvairiose srityse.
Lietuvos delegacijos nariai RK dalyvavo sesijoje: Vilnius miesto mero Valdas Benkunsko delegacijos pirmininkas, Birštono meras Nijolė Dirginčienė, Alytus City Nerijus Cesiulis, Markauso meras, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas, Markausas Markausas. Tauragė rajono meras Dovydas Kaminskas. Visockas, Zarasai rajono tarybos narys Arnoldas Abramavičius.
