Buvo dvi svarbios tarptautinės konferencijos – „WISS 2025“ (Pasaulio informacinės draugijos susitikimas) ir AI „Good 2025“. Jie aptarė daugiau nei 15 000 dalyvių iš viso pasaulio, nes skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) gali prisidėti prie tvarios vystymosi ir realių visuomenės problemų.
Renginiuose dalyvavusiose komunikacijos tarybos (RRT) pirmininkė JūRatė Šovienė sako, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
Anot J. Šovieno, pagrindinė šių metų žinia yra aiški: norint, kad DI iš tikrųjų sukurtų naudą visai visuomenei, būtina sutelkti dėmesį į tris dalykus – patikimus standartus, tarptautinį bendradarbiavimą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Tačiau šiandien kyla daugiau klausimų nei atsakymai. Ar dirbtinis intelektas, reikalaujantis milžiniškų energijos išteklių, kad taptų klimato pokyčių sprendimu? Kita vertus, DI negali dirbti be duomenų, bet ar mes tikrai galime jais pasitikėti? Kaip užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, etiški ir apsaugoti nuo manipuliavimo?
Daugelyje šalių DI vis dar neturi jokio politinio darbotvarkės centro. Didžiausias dėmesys skiriamas švietimui, sveikatai ar socialinei apsaugai. Bet gal DI gali padėti jums efektyviau spręsti šiuos iššūkius?
Lietuvos patirtis, kuria dalijasi RRT tarybos pirmininkė JūRatė Šovienė, rodo, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
Skaitmeninių įgūdžių kūrimo projektą „Nėra Pamiršta“ įgyvendina ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), įgyvendinanti visas Lietuvos savivaldybes. Šio projekto metu senjorai išmoksta naudoti skaitmenines paslaugas, atpažinti elektroninį sukčiavimą ir naudoti DI kasdieniame gyvenime. Tai praktiškas, įtraukiantis modelis, kuris jau sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Taip pat buvo pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su elektroniniu sukčiavimu – kaip institucijos ir verslo darbas kartu: dalijimasis duomenimis, greitai pripažindamos kenksmingos veiklos modelius ir koordinuojančiai siekiant jų užkirsti kelią. Tai sukuria saugesnę ir patikimesnę skaitmeninę erdvę.
Anot J. Šovieno, lankstumas, greitis ir atvirumas naujovėms yra mažos valstybės pranašumas. Manoma, kad dauguma dirbtinio intelekto sprendimų (apie 85 %) yra maža rizika – jie puikiai tiktų savireguliacijai, remiantis etiniais principais.
Tuo tarpu tik apie 15 procentų. Sprendimai priskiriami didelės rizikos grupei. Siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių ir šie sprendimai vystysis atsakingai, Lietuvoje yra vadinama DI reguliavimo smėlio pūtimu Lietuvoje, yra saugi, prižiūrima aplinka, kad reguliavimo institucijos realiai patikrintų didelius DI sprendimus.
Šią iniciatyvą įgyvendina inovacijų agentūra, kurioje yra RRT ir kitos atsakingos institucijos mūsų šalyje.
Sesijos metu, skirtoje rinkos reguliavimo institucijoms, J. Šovienas paragino kolegas iš kitų šalių imtis lyderių:
„Tarkime, kad„ bendradarbiauti “yra lengva. Daryti – daug sunkiau. Bet kažkas turi žengti pirmąjį žingsnį. Šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje mes nebeįsivaizduojame tik formalių kompetencijų. Jei norime realių pokyčių, turime išdrįsti elgtis kitaip: būdami kūrybingi, greiti, mažiau biurokratiški. Tai yra vienintelis būdas sukurti pasitikėjimą skaitmeniniame pasaulyje. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo galime užtikrinti, kad niekas nepamirštų.“.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba“. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
