„Viena iš tų retesnių atvejų, kai ji gali pamatyti savo asmeninio gyvenimo interpretaciją, o ne kūrybinį Žemaitės darbą “,-sako Vaida Račiūnaitė-Čepkienė, Samogitiano proproproanukė.
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18 (0)“ metu, vykusioje kelionėje po Lietuvą, ji džiaugiasi tuo, kaip garsioji rašytojo istorija gali būti atgimusi į siūlomą kalbą.
Naujasis ansamblio „Lietuva“ projektas jau teigiamai įvertino auditoriją, o drąsiai žvelgdamas ir meninius sprendimus jis nustebino ir ištikimiausius „Žemaitė“ gerbėjus, ir tuos, kurie buvo įpratę matyti jį visiškai kitaip.
„Šis savotiškas spektaklis turi ypač paveiktą šokio kalbą, meistrišką spektaklį ir scenografiją. Specialūs komplimentai spektaklio kompozitoriams! Šiuolaikinių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir neįtikina mūsų – mes visi (ne tik visi) esame šiek tiek samogitianas.
Turėdamas šį spektaklį ir kitus šiuolaikinius darbus, „Žemaitė“ yra per daug formuojasi, įgyja naujų drabužių, išlaiko ir stiprina savo kūrybinio darbo aktualumą – man, kaip šeimos nario, yra nepaprastai svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai “ Įspūdus dalijasi Vaida, kuri stebėjo premjerą „Vilnius“ šokių teatro sausoje salėje.
Programa, specialiai skirta Samogitijos metams, kaip pažintinis išsilavinimas, taip pat patraukė vyresnių studentų dėmesį – jie kviečiami žiūrėti ne tik į skaitomą darbą, bet ir paties autoriaus asmenybę, dramatišką gyvenimo istoriją ar vis dar lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia sunaikinti.
Kadangi bilietai į papildomus pasirodymus Vilnius jau buvo parduoti, gruodžio 6 d. Buvo paskelbta dar viena „Žemaitė N.18 (0)“. „Compensa“ koncertų salė. (Bileiteies www.ansamblis-lietva.lt)
Idėja atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė Jis mano, kad šis Lietuvos spektaklis atspindi ir šiuolaikinės eros filtrą, ir asmeninę režisieriaus Aušra Krasauskaitė viziją, kuri nuoširdžiai džiugino finalą.
„Manau, kad aušra buvo labai maloni ir išraiškinga, kad būtų suteikta Samogiano gyvenimo chronologija. Tačiau vidinis Žemaitė išgyvenimai aiškinami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijos. Natūralu, kad kitu metu gimusių žmonių filtras, iškeltas ir suformuotas kitu metu, nevisiškai atitinka tas pačias „puses“. Galų gale, jie neturėtų jų suderinti. Tai, ką manoma, kad pats Samogianas, tikriausiai nėra apie atspėjimą – tiek todėl, kad mes nepateksime į kito žmogaus sielą ir dėl ilgos istorinės eros, kuriai buvo Samogianas. Ir net todėl, kad 30-metis Žemaitė skyrėsi nuo to, kuriam buvo septyniasdešimt. Tačiau, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė jos nepaprasta kūrybiškumas, jautrumas aplinkai, drąsa ir aštri įžvalgai. Todėl, manau, ji įvertintų tuos pačius šiuolaikinių menininkų kūrinių bruožus. “
Paklaustas, kaip įprastus tokius darbus ir interpretacijas vertina rašytojo artimieji, Samogitian Proproanuk yra atviros – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo viziją. (Bileiteies www.ansamblis-lietva.lt)
„Ypač šeimoje Su vyresnėmis kartomis mes vis dar kalbame, kad matėme tiek daug skirtingų, net prieštaringų Samogitijos aiškinimų, kad mūsų nebegalite nustebinti (šypsosi). Palyginkime Samogitijos vaizdus šeštajame dešimtmetyje, aštuntajame dešimtmetyje, 2000 m. Ir dabar-gali atrodyti, kad mes kalbame apie skirtingas asmenybes. Kita vertus, šis Žemaitė „lankstumas“ leidžia jai gyventi savo gyvenimą net šimtus metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai yra identiškesni tiems, kurie aiškinami Samogitijos asmenybe, kurie yra artimesni jų pačių gyvenimui. Įdomiau, kad kiekviena karta turi labai stiprius ir sunkius faktus ar prisiminimus, kad pateisintų, kodėl Samogitianas buvo būtent tai, ką jie įsivaizduoja, o ne kitokie. Tai turbūt natūralu, nes mes visada matome kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savęs filtrą “,-sako V. Račini's-Chepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
A. Krasauskaitė, šokio spektaklio „Žemaitė N.18 (0)“ direktorius, sako, kad tokios unikalios asmenybės perteikimas su judesio istorija yra atsakinga užduotis. Tai užtruko ilgą pasiruošimą, pradedant nuo gilios analizės ir kūrybinės sensacijos.
„Skaitydamas, analizuodamas „Žemaitė“ kūrybinę ir biografiją, jaučiau, kad tai labai pilna moteris – kupina aistros gyvenimui, kūrybiškumui, žmonėms. Be galo plati jausmų ir įvykių amplitudė. Kaip žinote, tuometinė visuomenė dar neleido viskam transliuoti taip atvirai, Samogitianas perdavė viską, kas jos knygose, per tam tikrus personažus. Todėl, priešingai, pagal vidinį pojūtį aš visiškai įdėjau spektaklio scenas, nesulaukdamas poilsio. Ji nenorėjo, kad ji pavaizduotų savo asketišką ar kaip moterį, kuri buvo pavargusi nuo kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje aš taip pat suteikiau sau laisvę kurti ir daryti taip, kaip jaučiau širdį. Choreografija yra modernesnė, statiškesnė akimirkomis, nemokama akimirkomis. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „riedėja ant grindų“ (šypsosi). Aš labai norėčiau, kad visos moterys galėtų gyventi taip, kaip nori, kad niekas jų neapibrėžtų, nesigilintų į bet kokį rėmą, tarsi būtume teisingi kažkam “ -” -” -” -” -” -” -” -” -” -” -” Sako ansamblio lietuva viršininkas. Choreografas, sukūręs daug šokių spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Verta paminėti, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi jos balso, ir ji, kaip galima sakyti, yra viena iš pirmųjų lietuvių feminisčių – tiek motinos, tiek kūrėjo, tiek visuomenės veikėjos, kuri gynė moterų teises. Todėl universalumas, kuris atsispindi Žemaitė biografijoje, vaidmenys, kurie, drąsiai manoma, taip pat būdingi choreografijai. Šokis reaguoja kaip moters vaidmenys “,-priduria direktoriaus padėjėjas Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Samogitia gyvenimo etapus ar įvykius, kurie turėjo įtakos rašytojo darbui. (Bileiteies www.ansamblis-lietva.lt)
„Aš nuosekliai nesilaikiau biografijų, tačiau su komanda pasirinkau keletą akimirkų komandai: kelionę į Ameriką, moters gyvenimą kaime, atvykstant į Vilnius, santykius su savo šeima, vaikais, sūnais, kurie išvyko į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri suintriguoja visus: Samogitianas mylėjo savo 30 metų vyrą, kuris vėliau vedė dukrą ir pažvelgė į savo anūkę. Toks keturkampis meilės keturkampis atsispindi Žemaitė „Trijų mylimųjų“ darbe, sako A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio lietuva šokių trupė. Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūdai, dukra Juzė – Eiva Dobilaitė ir Vesta Ginitytė, anūkė Elzė – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis įkūnija pagrindinį vaidmenį.
Danielis Voinovas, sūnus Antanas – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius, kurį pakaitomis vaidina Samogitianas mylimasis Konstantinas, ir Greta Frolovaitė – Greta Babickaitė, kolega Žemaitė.
Dramaturgijos Kristina Steballtė autorius, scenos dizaineris ir kostiumų dailininkas Giedrė Braztė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiėj, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžžeskis, Šviesos menininkas Pijus Vasiliuskas.
„Žemaitė N.18 (0) “tęsis kovo 14 d. Jonava, kovo 19 d., Kretingoje, kovo 21 d., Marijampolė, kovo 26 d. Pasvalys, balandžio 2 d. Kaunas, Klaipedoje, balandžio 16 d., Balandžio 9 d., Balandžio 9 d. Plungė ir gruodžio 6 d. Vilnius. (Bileiteies www.ansamblis-lietva.lt)
• Valstybinio ansamblio lietuva premjera Rašytoja Julija Beniuševičiėda-ajaimantienė (pseudonimas Žemaitė) yra šimtas aštuntojo dešimtmečio, skirtas paminėti gimtadienį. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
