Kovo mėn. Izraelio-Hamo paliaubų susitarimo dėl gaisro susitarimo plyšimas gali baigtis bet kokiu perspektyviu dėl išsamaus izraeliečių ir palestiniečių susitarimo-ar jis galėtų sutelkti pastangas dėl tokio susitarimo. Viskas priklauso nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir to, ką jis nusprendžia daryti toliau.
Praėjusį mėnesį Kairo arabų lyderių patvirtintas planas pateikia Gazos atstatymo požiūrį be savo gyventojų perkėlimo ir nubraižo kelią Palestinos ir Izraelio taikai. Vis dėlto neapdorotas yra tai, kaip priversti „Hamas“ sutikti atsisakyti rankų.
Norint stabilizuoti saugumo situaciją Gazoje, reikia išspręsti tokius klausimus susitariant tarp dviejų didžiausių Palestinos politinių frakcijų – Fatah, Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO) valdančiosios partijos (PLO) ir Palestinos valdžios bei „Hamas“. Kadangi Izraelis siekia užkirsti kelią nepriklausomos Palestinos valstybės atsiradimui, toks susitarimas bus įgyvendinamas tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos jį palaikys ir naudoja savo svertą, kad užtikrintų, jog Izraelis jo nepakenks.
Trumpo administracijos mąstymas, tiesioginis bendravimas su „Hamas“ ir noras daryti spaudimą tiek draugui, tiek priešui, kad tai būtų vienareikšmiškai Trumpas kaip JAV prezidentas.
Trumpo administracija teigė, kad nenori karo. Tai nori sudaryti sandorius Viduriniuose Rytuose – „Big“ sandoriai. Ir didžiausias Saudo Arabijos Izraelio normalizavimo susitarimas yra Trumpo galvoje. Tačiau Saudo Arabijos karalystė aiškiai pasakė, kad normalizavimas yra nuo stalo tol, kol Izraelis ir toliau neleidžia Palestinos valstybei.
Specialusis Baltųjų rūmų pasiuntinys į Vidurinius Rytus – Vitkoffas, kuriam buvo pavesta sudaryti abu sujungtus sandorius – išreiškė, kas turėtų būti sveikas protas dėl jo tarpininkavimo tarp dviejų priešingų pusių: nemaža dalis turi būti naudinga visiems. Taigi Niujorko nekilnojamojo turto vystytojas ir artimas Trumpo draugas pradėjo savo pastangas išsiaiškindamas, ko nori „Hamas“ ir „Izraelis“.
Tačiau paklausti, ko abi pusės nori, nėra įprastas JAV požiūris. Iš eilės bandant Izraelio ir Palestino taikos kūrimą, JAV mediatoriai kruopščiai stengėsi suprasti Izraelio esmę ir tada ėmėsi plano, kaip priversti palestiniečius su tuo susitarti.
Witkoffas ne tik norėjo sužinoti, ką galvoja palestiniečiai, bet ir nuvyko į Gazą pažiūrėti situacijos, tai, ko nė vienas aukšto rango JAV vykdomosios valdžios pareigūnas nepadarė daugiau nei du dešimtmečius. Kitas „Trump“ patarėjas Adamas Boehleris padarė ką nors dar daugiau (ir priešingai JAV politikai) – jis susitiko tiesiogiai su „Hamas“, kurį Valstybės departamentas paskiria teroristine grupe.
Vis dėlto šios D.Trumpo pasiuntinių inicijuotų pastangų prieštarauja prezidento pareiškimams, nurodant, kad jis nori perkelti palestiniečius už Gazos ribų. Apklausa, kurią paskelbė Tauta Vasario mėn. Nustatė, kad 92 procentai palestiniečių anklave, kurių didžioji dauguma yra pabėgėliai ar pabėgėlių palikuonys, kilę iš tokių vietų kaip Haifa, Jaffa ir Askelon, griežtai priešinasi jų perkėlimui. Štai kodėl per šešių savaičių paliaubą šimtai tūkstančių perkeltų palestiniečių pasirinko sulankstyti palapines, grįžti pėsčiomis ir pastatyti juos ant savo namų liekanų šiaurinėje Gazoje, o ne rizikuoti perkelti į Egiptą.
Jei Trumpas ketino tik paskatinti Palestinos valdžią ir arabų valstybes sugalvoti savo planą, tai veikė. Arabų planas siūlo požiūrį į Gazos atkūrimą be savo gyventojų perkėlimo ir pateikia Palestinos suvereniteto žemėlapį.
Kas yra Izraelio ir JAV plane? Saudo-Izraelio normalizavimas, gilinimas ir plečiantis ryšys su arabų ir musulmoniškomis šalimis bei Izraelio regioninė integracija, kuri pagaliau atvers verslo ir investavimo galimybes. Arabų Viduriniai Rytai yra pasirengę karo, sankcijų ir nestabilumo, yra pasirengęs geresnei, klestinčiam ekonominei perspektyvai jauniems gyventojams. Tačiau Izraeliui, vadinamajai pradedančiai tautai, taip pat reikia jos, jei ji nenori, kad augtų karo nusikaltimų įtarimai prieš ją, ir visuotiniai raginimai atsisakyti, boikotuoti ir sankcijos paverčia ją uždaryta tauta.
Arabų planas yra geriausia viltis dėl nuolatinės paliaubų ir patekti į geresnę palestiniečių ir izraeliečių ateitį. Tačiau tarp savo problemų yra tai, kad ji apima tai, kaip „Hamas“ gali sutikti atsisakyti valdymo Gazoje Palestinos valdžiai ir perduoti ginklus.
Saugumo padėtis Gazoje ir Vakarų Krante reikalauja, kad būtų nagrinėjamos valdymo ir saugumo tvarkos. Tai prasideda nuo Fatah ir Hamas susitarimo, leidžiančio Palestinos valdžiai perimti valdymą, kol rinkimai nebus įmanoma. Atsižvelgiant į Izraelio pasipriešinimą Palestinos valstybingumui, toks susitarimas bus įgyvendinamas tik tuo atveju, jei JAV jį palaikys ir naudojasi savo svertu, kad užtikrintų, jog Izraelis to nepakenks. Tai yra kažkas, ką Trumpas yra unikaliai.
Nepaisant plačiai paplitusių pranešimų ir žvalgybos per kelias savaites ir mėnesius po 2023 m. Spalio 7 d., Izraelio išpuoliai prieš Gazą buvo beatodairiški ir neproporcingi, Bideno administracija ir toliau tiekė Izraelį įžeidžiančiais ginklais. Net tada, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atsisakė susitarti dėl paliaubų susitarimo, su kuriuo deramasi buvo deramasi 2024 m. Gegužės mėn., Administracija vėl pradėjo dislokuoti svertą, kad priverstų jo ranką. Trumpo rinkimams prireikė įtikinti Netanyahu įgyvendinti beveik tą patį paliaubų susitarimą 2025 m. Sausio mėn.
Kaip Trumpas tai padarė? Netanyahu suprato, kad verslininkas reiškia verslą.
Trumpas žinojo, ko „Netanyahu“ nori, kad labiausiai būtų galima išlikti valdžioje ir kad Netanyahu galėtų politiškai absorbuoti bent laikiną paliaubą, neprarandant pagrindinio koalicijos partnerio, kuris galėtų nuleisti vyriausybę. Tai taip pat padėjo tai, kad Izraelio visuomenė labai vertina Trumpą ir pasitiki savo įsipareigojimu dėl Izraelio saugumo ir Izraelio belaisvių paleidimą, vykusį Gazoje. Sakymas „ne“ Trumpui nebuvo tik blogas Netanyahu, atsižvelgiant į jo pasiryžimą užkirsti kelią Iranui gauti branduolinių ginklų; Jam buvo blogai, atsižvelgiant į tai, kaip giliai nepopuliarus Netanyahu tapo.
Tačiau svertas, kurį Trumpas naudojo su Izraeliu, neperžengė pirmojo paliaubų susitarimo etapo. Trumpas sutiko suteikti Izraeliui laisvą ranką nuspręsti, ar pradėti derybas su „Hamas“ antrajame paliaubų susitarimo etape, dėl kurio Izraelis būtų reikalaujantis visiškai išimti savo kariuomenę iš Gazos. Be mūsų sverto baigėsi pirmojo paliaubų susitarimo etapas. Izraelis uždarė sankryžą į Gazą, sustabdė maisto ir reikmenų įėjimą ir atnaujino didžiulę bombardavimo kampaniją.
Šešių savaičių paliaubų pavertimas tvariu paliaubomis reikės, kad D.Trumpo administracija atleistų netanyahu tiesiogines asmenines motyvacijas ir vidaus politinius skaičiavimus bei prioritetą teikti izraeliečių ir palestiniečių gyvenimui bei jų ilgalaikei ateičiai.
Izraeliečiai nori paliaubų ir visų paleistų belaisvių. Jie yra pavargę nuo pakartotinių diegimų keliuose Vidurinių Rytų mūšiofrontuose. Jie nori atstatyti savo ekonomiką ir pasinaudoti galimybėmis, kurios gali atsirasti tik iš stabilių, taikių Vidurinių Rytų. Ir izraeliečiai tiki, kad Trumpas gali pristatyti.
Palestiniečiai, savo ruožtu, supranta, kad Trumpas, skirtingai nei Bidenas, nori dislokuoti JAV valdžią tiek su priešininkais, tiek sąjungininkais, taip pat ir su Izraeliu. Jie mažiau tikri yra tai, ar JAV gali paremti Izraelio ir jiems naudingas sandorį.
Kaip atrodo ilgalaikė paliauba, kuri yra naudinga visiems? Gazos rekonstrukcija nebus vykdoma tol, kol „Hamas“ išliks ten valdanti valdžia. Rėmėjai, įskaitant Saudo Arabiją, nepateiks maždaug 53 milijardų JAV dolerių finansinės paramos, reikalingos projektams, jei juos tiesiog sunaikins Izraelis kitame eskalacijoje. Panašiai pagrindinės suinteresuotosios šalys aktyviai neužsiims daugybe būdų, reikalingų deryboms pradėti dėl išsamios taikos, kol politinė aplinka išliks nestabili.
„Hamas“ nurodė norą atsitraukti nuo valdymo Gazoje, kad Palestinos valdžia galėtų paimti pergales. Izraelis turėtų tai pasveikinti. Palestinos valdžia du dešimtmečius buvo patikimas saugumo partneris Vakarų Krante. Pripažindama, JAV palaikė pagalbą valdžiai saugumui, net jei ji nutraukė užsienio pagalbą daugumai likusių pasaulio.
JAV pasiuntinys Witkoffas pareiškė, kad nors „Hamas“ negali būti leista valdyti, jis gali likti Gazoje ir dalyvauti – bent jau tam tikrą laiką. Šis malonės laikotarpis turėtų prasidėti nuo to, kad „Hamas“ ir „Fatah“ įgyvendina susitaikymo susitarimo sąlygas, kurios buvo pasirašytos Pekine praėjusiais metais.
Tarptautinis įsitraukimas yra labai svarbus norint nutraukti aklavietę tarp Fatah ir Hamas. Pagrindinės suinteresuotosios šalys – Saudi Arabija, Egiptas, Jordanija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – turėtų paskatinti dvi pagrindines Palestinos politines frakcijas susitarti dėl formulės ne tik įtraukti islamistų partijas PLO parlamente, bet ir geriau atstovauti Palestinos pilietinei visuomenei ir įstaigoms, susijusioms ir susijusiose, susijusiose, ir su žmonėmis. Jie taip pat turėtų pasiūlyti požiūrį, kuris atitiktų geriausią tarptautinę praktiką, įtraukiant Gazos ginkluotų grupių narius į Palestinos valdžios valdžios saugumo pajėgas.
„Hamas“, „Fatah“ ir visos politinės frakcijos jau derasi dėl techninio komiteto, kuris būtų atsakingas už Gazos administravimą, makiažą. Siekdami įveikti „Hamas“ susirūpinimą dėl to, kad Palestinos valdžioje nėra pajėgumų išlaikyti saugumą, arabų suinteresuotosios šalys nurodė norą įvykdyti kariuomenę nevaldomai misijai okupuotose teritorijose. Tačiau JAV turės panaudoti savo įtaką Izraeliui, kad tokios jėgos galėtų veikti.
Trumpas turi galimybę. Gegužę jis susitiks su Saudo Arabijos karališkąja šeima Rijade per pirmąją savo antrosios kadencijos užsienio kelionę. Darbotvarkėje bus atrakinti Gazos rekonstrukciją ir padengti pagrindą visapusiškai regioninei taikai. Kitą mėnesį Saudo Arabija pirmininkaus Pasaulinio aljanso, įgyvendinančio dviejų valstybinių sprendimų Niujorke, kai arabų planas, kuriam dabar pritarė Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, ir islamo bendradarbiavimo organizacija, bus aptariama.
JAV neturėtų sėdėti nuošalyje. Ji turėtų bendradarbiauti su sąjungininkais ir suinteresuotosiomis šalimis, kad padėtų pagrindą visapusiškai taikai ir regioninei integracijai. Tai turi prasidėti skatinant Palestinos nacionalinį susitaikymą. Jokio Palestinos ir Izraelio taikos susitarimo neįmanoma, galų gale, jei kitoje derybų stalo pusėje nėra pripažinto Palestinos atstovo.
Toks susitarimas nebuvo įmanomas su jokiu kitu JAV prezidentu – ir tai turėtų būti pakankamai motyvacija, kad Trumpas galėtų tai padaryti.
