2018 m. pasklido pokštas, kuriame teigiama, kad tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas praleido 17 valandų per dieną žiūrėdamas „gorilų kanalą“, netikrą televizijos kanalą, kuriame rodoma jo darbuotojų sukurta gorilų kova. 2024 m. išrinktasis prezidentas Trumpas paskyrė Peterį Hegsethą, kurio pagrindinė kvalifikacija rodoma Lapė ir draugaigynybos sekretoriumi. Trumpas paskyrė Mehmetą Ozą (dar žinomą kaip Dr. Oz), kurio pagrindinė kvalifikacija yra nurodyta Oprahbūti Medicare ir Medicaid paslaugų centrų administratoriumi.
Po D. Trumpo išrinkimo kai kurie kairieji pasidavė pražūties impulsui. Jie kalba taip, lyg Trumpas būtų dievas-imperatorius, kuris rankos mostu nušluos Amerikos respubliką. Kai kurie dešinieji taip pat tuo tiki, nors jų atveju jie patvirtinti apie tą veiksmų eigą. Žinoma, Trumpas ir jo sąjungininkai paskelbė apie ketinimą pertvarkyti Amerikos visuomenę autoritarine kryptimi.
2018 m. pasklido pokštas, kuriame teigiama, kad tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas praleido 17 valandų per dieną žiūrėdamas „gorilų kanalą“, netikrą televizijos kanalą, kuriame rodoma jo darbuotojų sukurta gorilų kova. 2024 m. išrinktasis prezidentas Trumpas paskyrė Peterį Hegsethą, kurio pagrindinė kvalifikacija rodoma Lapė ir draugaigynybos sekretoriumi. Trumpas paskyrė Mehmetą Ozą (dar žinomą kaip Dr. Oz), kurio pagrindinė kvalifikacija yra nurodyta Oprahbūti Medicare ir Medicaid paslaugų centrų administratoriumi.
Po D. Trumpo išrinkimo kai kurie kairieji pasidavė pražūties impulsui. Jie kalba taip, lyg Trumpas būtų dievas-imperatorius, kuris rankos mostu nušluos Amerikos respubliką. Kai kurie dešinieji taip pat tuo tiki, nors jų atveju jie patvirtinti apie tą veiksmų eigą. Žinoma, Trumpas ir jo sąjungininkai paskelbė apie ketinimą pertvarkyti Amerikos visuomenę autoritarine kryptimi.
Bet ko turėtume tikėtis, nėra organizuotos pertvarkos. Ko turėtume tikėtis, yra gorilų kanalo valdymas – chaotiškas, personalistinis ir daugiausia pagrįstas tuo, ką prezidentas neseniai matė per televiziją.
Apskritai, yra du autoritarizmo modeliai, kurių vienas skirtas kontroliuoti visuomenę, kitas – elitą. Beasmenės socialinės kontrolės modelis reikalauja didelės, veiksmingos biurokratijos, kuri prasiskverbia ir persmelkia mases. Tokia biurokratija valdo ir transformuoja visą visuomenę.
Stalinas ir bolševikai čia yra pavyzdys. 1917 m. užgrobę valdžią, bolševikai paveldėjo šalį, kurią nuniokojo išorinis karas, pilietinis karas ir badas, kitaip tariant, netvarka. Per ateinančius du dešimtmečius jie sukurs valdymo institucijas – Gosplaną, Raudonąją armiją, KGB – kurios persmelktų visus sovietinio gyvenimo aspektus ir paverstų netvarkingą ir neveikiančią imperijos sistemą į supervalstybę, galinčią sutelkti 17 procentų gyventojų į ginklus. karo metu, 61 procentą BVP į karo išlaidas ir, kai partija to reikalavo, nužudė nuo 6 iki 20 milijonų savo bendrapiliečių sovietų. Sovietinė valstybė persmelkė sovietinę visuomenę ir sugebėjo sutelkti sovietų žmones nepaprastiems tikslams – bent jau kelis pirmuosius dešimtmečius.
Jeigu šis autoritarinio valdymo modelis toks efektyvus, kam rinktis ką nors kita? Žodžiu: atsparumas perversmui. Personalistiniams diktatoriams kyla grėsmė dėl veiksmingos ir beasmenės biurokratijos. Jie bijo savo leitenantų labiau nei savo žmonių. Nikita Chruščiovas juk buvo pašalintas a tylus perversmas jo paties leitenantai, kuriems beliko pavaldyti vieno saugumo aparato – KGB – vadovą.
Noras išvengti perversmo sukuria antrąjį autoritarizmo modelį, kuriam reikia daugybės konkuruojančių galios centrų su neaiškiais ir persidengiančiais mandatais. Tai verčia tuos leitenantus nuolat varžytis dėl lyderio palankumo. Valdžios chaosas ir dviprasmiškumas kenkia efektyviam administravimui, tačiau valdžią sutelkia į lyderio asmenį. Saddamo Husseino Irake veikė nuolatinės policijos pajėgos; Generalinio saugumo direktorato slaptosios policijos pajėgos; Irako respublikonų gvardija; ir galiausiai Fedayeen Saddam, kurie visi turėjo nominalų vaidmenį kontroliuoti vidaus nesutarimus, tačiau veikė pagal visiškai skirtingas komandų linijas. Į tokių sistemų viršūnes vyrai kyla ne dėl kompetencijos, o per asmeninį lojalumą viršininkui. Asmeniniai D. Trumpo polinkiai, taip pat ilgalaikis Respublikonų partijos pasipriešinimas „didžiajai vyriausybei“ rodo, kad antrajai D. Trumpo kadencijai bus būdinga stipri personalistinė administracija.
Personalistinės sistemos yra mažiau veiksmingos valdant visuomenę nei beasmenė biurokratija. Be to, jie labai priklauso nuo asmeninių lyderio sugebėjimų. Trumpas nėra jaunas, energingas diktatorius, pasiruošęs praleisti ateinančius 40 metų perkurdamas Ameriką. Tai pavargęs senukas, kuris pamiršta, kokioje būsenoje šiuo metu yra.
Ir dažniausiai jis neskiria energingų jaunų psichopatų, kad perdarytų visą sistemą. Jis skiria žmones, kuriuos matė ant marškinėlio. Tai yra gorilos kanalo valdymas: vyriausybė remiasi ne ilgalaikiais planais energingai ir kruopščiai pertvarkyti visuomenę, o senstančio lyderio užgaidomis, apsupančio save siaubais ir gyvenančio televizijos ir socialinės žiniasklaidos pasaulyje.
Siūlomas Vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE) iliustruoja, kaip Trumpas pritaria antrajam modeliui – personalistinės elito kontrolės. DOGE galios yra neaiškios ir dviprasmiškos, todėl gali būti apribotos įvairios kitos tarnybos – arba ne, priklausomai nuo viršininko užgaidos. Be to, jis kuriamas su dviem lygiais lyderiais Elonu Musku ir Viveku Ramaswamy, būtent tam, kad Trumpas galėtų vienas nuo kito suvaidinti Ramaswamy ir Muską. Galbūt DOGE bus suteiktos plačios galios sumažinti vyriausybės išlaidas trilijonais dolerių. O gal tai tik grasinimas, kurį Trumpas ketina sulaikyti nuo bet kurio, ką jis paskirs į tuos kitus vyriausybės departamentus. Tai priklauso nuo jo – pagal dizainą.
Tai turi įtakos tam, kaip Trumpas bendraus su esama federaline biurokratija. Trumpas nekuria savo administracijos vėl po revoliucijos. Atvirkščiai, jis susiduria su egzistuojančiu didžiulio dydžio biurokratiniu režimu. Amerikos federalinėje vyriausybėje dirba 4,5 milijono žmonių ir kontroliuoja 6,8 trilijonų dolerių išlaidas. Politiniams paskirtiesiems gali būti labai sunku kontroliuoti dideles nuolatinės valstybės tarnybos institucijas.
Tai tiesa, net kai politiniai paskirtieji oficialiai turi visišką valdžią biurokratų atžvilgiu. Tarp biurokratų ir paskirtųjų yra didelių informacinių ir organizacinių spragų. Žaislo pavyzdys: paskirtas asmuo siūlo naują politiką. Biurokratas, nenorintis įgyvendinti šios politikos, sako: „Taip, žinoma, pone, mes tuoj pat susitvarkysime“. Tačiau biurokratų parengtas planas garantuotai truks amžinai ir greičiausiai bus užginčytas teisme. Jie atliks tyrimą, ar turėtų tai daryti, o po metų padarys išvadą, kad neturėtų. Norint įveikti nuolatinės valstybės tarnybos pageidaujamą politiką, reikia energijos, srities žinių ir dėmesio detalėms. Atvirai kalbant: gebėjimas atpažinti, kada valstybės tarnautojai imasi sniego darbų.
Trumpas pasiūlė karo lauko teismus su išvedimu Afganistane dalyvaujantiems pareigūnams. Tai neduos nieko, nes tai suteikia karinei biurokratijai dingstį praleisti laiką „vykdant įsakymus“, ruošiantis šiems teismams ir galiausiai išteisinti pareigūnus (kurie iš tikrųjų nepadarė jokio nusižengimo). O kol visa tai bus padaryta, gorilos kanale bus kažkas naujo.
Turėtume tikėtis, kad Trumpas sulauks didžiausios sėkmės, kai jis „plaukia su banga“ dėl esamos biurokratijos ar respublikonų prioritetų – panašiai, kaip atsitiko per pirmąją kadenciją, kai pagrindinė jo sėkmė buvo mokesčių sumažinimas ir konservatyvių teisėjų įdarbinimas. Vienas iš pavyzdžių yra jo masinio nelegalių imigrantų deportavimo programa. Imigracijos ir muitinės vykdymas bei muitinė ir sienų apsauga jau seniai norėjo užsiimti agresyvesniu deportavimu, nei buvo leidžiama prezidento Joe Bideno laikais. Čia Trumpui nereikia perdaryti biurokratijos, kad ji darytų tai, ko nori. Jam tereikia nusiimti pavadėlį.
Tačiau net ir šioje arenoje turėtume tikėtis, kad jis kovos dėl mėlynųjų valstybių ir jų administracinių gebėjimų pasirinkimo. Mažai tikėtina, kad masiniai trėmimai bus susiję su „visos vyriausybės“ pastangomis. Trumpas taip pat pasiūlė denatūralizuoti Amerikos piliečius ir panaikinti pirmagimių pilietybę, atsisakydamas išduoti socialinio draudimo korteles dokumentų neturinčių imigrantų vaikams.
Tačiau gimimo liudijimus išduoda ne federalinė vyriausybė, o svaiginanti daugybė valstybinių agentūrų, savivaldybių, gydytojų ir ligoninių. Denatūralizuoti reikia eiti per teismus, kurie šliaužia savo bjauriu tempu. Trumpas negali tiesiog spragtelėti pirštais ir pakeisti Amerikos visuomenę iš a soli sultys režimą aiškiai baltųjų viršenybės etnostatui.
Teorijos be nuspėjamosios galios mažai ką reiškia, todėl pateikime prognozę: turėtume tikėtis, kad Muskas bus vienas iš pirmųjų Trumpo pasirinktų, kuriuos pakirs Trumpas būtent dėl to, kad jis turi per daug savo bazės ir nėra priklausomas nuo Trumpo. šlovę ar galią. Ego susidūrimas ir Muskas išeis, jį pakeis kažkas, apie kurį niekada negirdėjote.
Visa tai nereiškia, kad antroji Trumpo administracija bus gera. Kai kuriuos savo tikslus jis pasieks, ypač kai tuos tikslus dalijasi esamos institucinės ar partijos struktūros. O neliberalaus valdymo chaosas yra rūgštis, alinanti veikiančią valdžią ir liberalią visuomenę. Kai tai baigsis, bus daug ką atstatyti. Tačiau oponentai turėtų tikėtis chaoso ir žiaurumo, o ne gerai organizuoto fašizmo.
