Balandžio 3 d. „Šiailiai“ įvyko pasaulinė premjera: „Viacheslav Ganelin“ septyni choro ir mušamųjų eskizai.
„Opus“, kurį atliko Šiailiai valstijos kamerinis choras Polifonija ir mušamieji Arkady Gotesman ir Arnas Mikalkėnas, atverčia savitą ekspresionistinės dramaturgijos pasaulį, kiekvienas eskizas turi skirtingą nuotaiką, atmosferą ir tam tikrą išraiškos formą. Šis kūrinys yra konceptualus partitūros intarpas, kuriame choro meno tradicija susilieja su laisvojo džiazo estetika ir netikėta ritmo išraiška.
Šis projektas yra ne tik muzikinis įvykis, bet ir kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys. Viacheslavas Ganelinas ilgą laiką ilgą laiką gyveno Lietuvoje ir daugelį metų kuria ir kuria Izraelyje, atstovaudamas plačiai diasikantinei menininkų kartai, kurių darbai viršija valstybių sienas ir kalbines ribas. Šis kūrinys tampa simboliniu tiltu tarp šalių, tarp kultūrų, yra puikus tarptautinių mainų, įgalintų profesinio bendradarbiavimo, pavyzdys.
Ganelinas, žinomas kaip vienas iš „Avant -garde Jazz“ pradininkų Lietuvoje, permąsto choro ir mušamųjų santykį septyniuose eskizuose ne kaip akompanimentas ir melodija, o kaip lygiavertė balsų, kurie dažnai prieštarauja, tekstūrą. Kiekvienas eskizas tampa savotišku eksperimentu su harmoninėmis atramomis sąmoningai dekonstruotais, o ritminiai motyvai sudaro dramaturginius lūžius.
Polifonijos choro vokalinis artikuliacija yra labai patobulinta: nuo šnabždesių iki disonuojančios kulminacijos, atviras kvėpavimas iki ritmiškai griežtų atakų. Vokalinis audinys, dirigentas Linas April, yra subtiliai kontroliuojamas, vibruoja kaip gyvas organizmas – kartais plastikas ir kartais grėsmingai pulsuoja į disonuojančią klasterį. Tai iššūkis ne tik atlikėjams, bet ir klausytojų suvokimui.
„Perkusers“ Arkady Gotesmanas ir Arnas Mikalkėnas nėra tik ritmingi šio balo partneriai – jie tampa šamaniškais balsais, kurie sukelia netikrumą ir mistinę atmosferą. Išraiškingas Gotesmano gestas ir „Mikalkėnas Timbre“ įvairovė sukuria papildomą muzikinį sluoksnį – tarsi antrinė choreografija garso, kuris sustiprina dramatiškus transformacijas.
Tyčinis šio kūrinio potencialas yra ne mažiau svarbus. „Ganelin“ muzika nori ne tik sužavėti, bet ir sutrikdyti – sukelti įtampą, diskomfortą, priminti, kad menas yra ne tik estetika, bet ir pozicija.
Kai kuriose vietose chaosas yra sąmoningai sukurtas, o iš pirmo žvilgsnio nevaldomos faktūros tampa šiuolaikinio pasaulio – karų, konfliktų, žmonių konfliktų muzikinėmis metaforomis. Garsas čia kalba ne tik sau, bet ir apie mus – kaip mes gyvename, kaip mes reaguojame, ką girdime tarp užrašų ir tylos.
Klausyti šios premjeros to tampa aišku „Septyni eskizai“ Vieno vakaro klausymui nėra darbo – tai muzikinis tekstas, kurį reikia grįžti, kruopščiai skaityti struktūrą ir tekstūrą. Tai yra ir meninis iššūkis, ir gili kultūrinė patirtis, paliekanti rezonansą ne tik ausyse, bet ir sąmonėje.
Tokia premjera yra puikus pavyzdys, kaip Lietuvos chorinė kultūra ne tik gyvena, bet ir kvėpuoja šiuolaikine muzika.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Polifonija“.
