Lietuvos sostinė Vilnius plečiasi, tačiau daugelis jos gyventojų renkasi keltis į aplinkinius rajonus, kur juos vilioja mažesnės būsto išlaidos ir nuotolinio darbo galimybės.
Pernai daugiausia iš Vilniaus išvykusių žmonių gyvenamąją vietą deklaravo netoliese – iš šiaurės, rytų ir pietų Vilnių apimančiame Vilniaus rajone bei iš vakarų su miestu besiribojančiame Trakų rajone. Pernai Trakų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 750 anksčiau Vilniuje gyvenusių žmonių.
Trakų rajono savivaldybės vadovas Andrius Šatevičius sakė, kad tokia tendencija stebima jau penkerius metus iš eilės. Jis darė prielaidą, kad kitais metais rajone taip pat daugės gyventojų, nes jau išduoti statybos leidimai.
Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravo daugiau nei 5000 buvusių sostinės gyventojų. Sparčiausiai auga greta miesto esantys mikrorajonai. Rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad žmonės nori gyventi šalia miesto, kad galėtų lengvai nuvykti į darbą ir mėgautis miesto pramogų pasiūla, o kartu įgyti galimybę kvėpuoti švaresniu oru ir gyventi privačiame name.
Statistika rodo, kad 2016–2020 metais maždaug 9000 vilniečių kasmet persikeldavo gyventi į kitą savivaldybę ar išvykdavo į užsienį.
Pastaraisiais metais šis skaičius išaugo iki vidutiniškai 12 000 žmonių per metus.
Vilniaus miesto valdžia nurodė, kad ši tendencija sostinės augimui nekenkia. Savivaldybės atstovas Julius Lukošius sakė, kad žmonės dažniau miega greta miesto esančiuose rajonuose, tačiau dirba, mokosi ir tikriausiai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia mieste.
Ekonomistė Greta Ilekytė pastebėjo, kad tendencija kraustytis į regionus įsigalėjo po pandemijos, kai daugelis pradėjo vertinti savo gyvenimo sąlygas – tekę leisti laiką prie keturių buto sienų, žmonės nusprendė, kad jiems reikia antrųjų namų ar didesnio būsto. Kai kuriose parapijose, tarp jų ir Utenos, 30-39 metų gyventojų skaičius pastaraisiais metais išaugo trečdaliu.
Specialistai prognozuoja, kad iš Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų išvyks vis daugiau žmonių. Pragyvenimo kaina Lietuvos sostinėje yra didžiausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, o vidutines pajamas gaunanti šeima gali sau leisti tik 64 kvadratinių metrų butą. Ilekytė pasakojo, kad tai gana mažas plotas, o galimybių patogiau ir geriau gyventi kitur daug kas ieško.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2849477/from-capital-to-countryside-a-growing-shift-around-vilnius
Taip pat skaitykite: Nuomos rinka Lietuvoje: kliūtis užsieniečiams
Sekite mus Facebook ir X!
