Markuso Spiske nuotrauka „Unsplash“
Europos žaliųjų partija paragino, kad Europos Sąjunga skubiai reaguotų į vykstančius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą, turėdama daugiau sankcijų, ir pagreitinant derybas dėl Ukrainos integracijos į ES.
Europos žaliųjų partijos pirmininkė Vula Tsetsi pasmerkė Rusijos išpuolius, kurie nužudė mažiausiai 14 žmonių, įskaitant tris vaikus, ir smogė ES delegacijai Kijeve.
„Akivaizdu, kad Kremlius nesidomi derybomis, o toliau ir toliau lietaus bombos Ukrainoje, įsitikinusi savo nebaudžiamumu. Europos Sąjunga turi reaguoti griežtesnėmis sankcijomis ir užtikrinti visišką esamų įgyvendinimą, nes per daug šalių šiuo metu jas apeina.“
„Tsetsi“ pridūrė: „Tuo tarpu Trumpas siekia vadinamojo„ taikos susitarimo “tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau nė vienas susitarimas negali įteisinti agresijos ar leisti sienoms perdaryti per jėgą. Taika yra tik su Ukraina prie Derybų stalo, gindamas jos teritorinį vientisumą. Europos Greens tvirtai stovi su Ukraina ir Europos perspektyvos.“.
Tolesnis komentaras pateikiamas iš Europos žaliųjų partijos pirmininko Ciarán Cuffe, pridūrė: „Ukrainos žmonės didvyriškai gina laisvos ir demokratinės Europos ateitį.
„ES institucijos privalo patvirtinti Ukrainos vietą ES, judėdamos į priekį su pokalbiais. Nacionaliniai veto dėl užsienio ir saugumo politikos iš vyriausybių, tokių kaip Vengrijos ar Slovakijos, pakenkia ES galimybėms veikti.
„Sutarties pakeitimas reikalingas norint tai pakeisti. Šiais sudėtingais laikais turime atsiminti, kad ES yra taikos projektas, pagrįstas bendromis vertybėmis: laisve, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės“.
Tuo tarpu, pradedant penktadienį, Europos Komisijos prezidentas Uršula Iš Leyenokeliaus į Latviją, Suomiją, Estiją, Lenkiją, Lietuvą, Bulgariją ir Rumuniją.
Jos vizitas siekia pabrėžti ES paramą valstybėms narėms, susidūrusioms su iššūkiais pasidalyti sienomis su Rusija ar Baltarusija. Ji taip pat aptars Europos saugumą ir gynybą su vyriausybės lyderiais ir kariniais pareigūnais.
Penktadienį Von der Leyenas atvyko į Rygą, kur susitiko su Latvijos ministru pirmininku Evika Salina. Jie apsilankys įrenginių gamybos dronuose, kuriuose buvo suteikta ES parama.
Tą pačią dieną prezidentas buvo Helsinke, kur susitiko su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo. Prezidentui ir ministrui pirmininkui buvo pranešta apie Europos reakciją į Rusijos šešėlinį laivyną ir grasinimus iš jūros dugno karo, skirtų kritinei povandeninei infrastruktūrai, pavyzdžiui, ryšių ir galios kabeliams bei energetikos vamzdynams.
Rugpjūčio 30 d., Šeštadienį, prezidentas bus Estijoje, kur susitiks su ministre pirmininke Kristen Michal. EB prezidentas keisis su Estijos gynybos pajėgomis ir NATO kariškiais.
Rugpjūčio 31 d., Sekmadienį, Von der Leyenas lankysis Lenkijoje, kur susitiks su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Kartu jie keliaus į sieną su Baltarusija, kad stebėtų operacijas, skirtas stebėti ir apsaugoti rytų sienas.
Vėliau ji bus Sofijoje, kur susitiks su Bulgarijos ministru pirmininku Rossenu Jeliazkovu. Jie apsilankys pirmaujančioje valstybinėje gynybos gamykloje ir didžiausioje ginkluotės gamybos vietoje šalyje.
Rugsėjo 1 d., Pirmadienį, von der Leyenas keliaus į Vilnius. Ji susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanas Nausėda. Jie taip pat aplankys šalies sieną su Baltarusija. Du prezidentai liudys pasirengimą hibridams ir įprastoms grėsmėms.
Po pietų ji keliaus į Rumuniją, kur susitiks su prezidentu Nicușor Dan ir ministru pirmininku Llie Gavril Bolojan. Jie keliaus į sieną su Ukraina. Prezidentas Iš Leyeno aptars ES-NATO bendradarbiavimą, taip pat jūrinių ir hibridinių grėsmių prevenciją, aptikimą, gynybą ir atgrasymą.
Kitur ES parlamento politinės grupės ruošiasi rugsėjo 8–11 d. Plenarinei sesijai Strasbūre.
Vienas iš svarbiausių sesijos įvykių bus komisijos prezidentas Von Der Leyen 2025 m. Sąjungos valstybės kalba, kurią vyks diskusijos su MEPS.
Pranešimas „Greens“ pasmerkė naujausią Blitzą prieš Ukrainą pasirodė pirmiausia.
