Baltijos šalys nėra tarp dažniausiai kibernetinių atakų nutaikytų šalių, sakė Microsoft NTO Europe North Multi-country Cluster atstovė Renāte Strazdiņa.
Tačiau Strazdiņa pažymi, kad užpuolikai nesiilsi – jie sparčiai įsisavina naujausias technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą (AI), kad pagerintų ir paspartintų atakų metodus.
Remiantis „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitos duomenimis už pirmąjį 2025 m. pusmetį, Latvija užima 64 vietą pasaulyje tarp šalių, kurių vartotojai dažniausiai tapo kibernetinių atakų taikiniais. Estija užima 63 vietą, o Lietuva – 53 vietą.
Strazdiņa atkreipia dėmesį, kad pastebimas poslinkis – kibernetinės atakos vis dažniau nusitaiko ne tik į valdžios institucijas, bet ir į mažas bei vidutines įmones, dažnai per veiklą, kurią vykdo valstybės remiamos grupės.
„Microsoft“ tai pažymi
ligoninės, švietimo įstaigos ir savivaldybės tampa vis dažnesni taikiniai
kibernetinių atakų, nes jie tvarko neskelbtinus duomenis ir dažnai turi ribotus kibernetinio saugumo išteklius.
Tokių išpuolių pasekmės gali atitolinti medicininę priežiūrą, sutrikdyti ugdymo procesą, sustabdyti viešojo transporto paslaugas.
Ransomware operatoriai išnaudoja šiuos pažeidžiamumus, nes tokių sektorių organizacijos dažnai greitai sumoka išpirką, kad kuo greičiau atkurtų veiklą.
Ataskaitos duomenys rodo, kad daugiau nei 52 % tikslinių kibernetinių atakų vykdomos naudojant turto prievartavimą ir išpirkos programas, o šnipinėjimo atakos sudaro 4 % visų elektroninių nusikaltimų.
Šiuolaikiniai kibernetiniai užpuolikai dažniausiai yra oportunistiniai nusikaltėliai, siekiantys finansinės naudos,
o ne valstybės remiami veikėjai. 80% atvejų užpuolikai siekia gauti asmens duomenis, išryškindami šios grėsmės universalumą, pažymi bendrovė.
„Microsoft“ priduria, kad nors daugumą atakų įvykdo nusikaltėliai, valstybės remiamos grupuotės ir toliau taikosi į strategiškai svarbius sektorius ir regionus, pirmiausia siekdamos šnipinėjimo, bet dažnai ir finansinės naudos.
Tiek užpuolikai, tiek kibernetinio saugumo specialistai vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą.
Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja dirbtinį intelektą, kad automatizuotų sukčiavimą ir sukurtų sintetinį ar manipuliuojamą turinį, o saugumo specialistai jį naudoja siekdami pašalinti aptikimo spragas ir apsaugoti vartotojus, aiškina bendrovė.
„Microsoft“ pabrėžia, kad
kibernetinėms grėsmėms vis sudėtingėjant, organizacijos turi nuolat tobulinti savo gynybos sistemas
ir dalintis žvalgyba.
Tuo pačiu metu vyriausybės turėtų nustatyti aiškias taisykles, kurios turi realių pasekmių kenkėjiškai veiklai ir skatinti didesnį skaidrumą tarp visų susijusių šalių.
Ataskaita taip pat rodo, kad pasenę saugumo sprendimai nebėra veiksmingi.
Gynybos sistemų modernizavimas ir glaudaus pramonės ir valdžios institucijų bendradarbiavimo užtikrinimas yra labai svarbūs stiprinant kibernetinį saugumą.
„Microsoft“ teigimu, individualiu lygmeniu naudojant kelių veiksnių autentifikavimą (MFA), ypač su sukčiavimu apsaugotus sprendimus, galima išvengti daugiau nei 99 % tapatybės vagysčių ir susijusių išpuolių.
Taip pat skaitykite: Latvijos Saeima pradės peržiūrėti kitų metų biudžetą su 18 milijardų eurų išlaidomis ir nemažu deficitu
Sekite mus Facebook ir X!
