Yusuf Yassir nuotrauka svetainėje Unsplash
Negalima paneigti, kad kenčiantiems Sudano žmonėms taika negali ateiti pakankamai greitai. Jie sumokėjo didžiulę kainą pilietiniame kare, kuris siautėjo visoje jų šalyje nuo 2023 m. Tačiau dabar kyla klausimas: kokią kainą jie mokės už taiką? Is bet koks mokėtina kaina?
Kaip mums primena Užsienio santykių tarybos Global Conflict Tracker, „žuvusiųjų skaičius yra plačiai paplitęs. Buvęs JAV pasiuntinys Sudane teigia, kad nuo konflikto pradžios 2023 m. balandžio mėn. žuvo net keturi šimtai tūkstančių žmonių. Daugiau nei vienuolika milijonų buvo perkelti, o tai sukėlė didžiausią perkėlimo krizę pasaulyje. Perkelta daugiau nei keturi milijonai sudanų sričių. Etiopija ir Pietų Sudanas – didžiulės pabėgėlių stovyklos. JT ir toliau prašo daugiau paramos, nes daugiau nei trisdešimčiai milijonų žmonių reikia humanitarinės pagalbos, o didėjanti maisto saugumo rizika sukelia „didžiausią pasaulyje bado krizę“.
Turint omenyje šio siaubo mastą, kuriam tarptautinė bendruomenė užtruko per ilgai, kad atkreiptų dėmesį į tai, nenuostabu išgirsti paprastų Sudano vyrų ir moterų sakant: „Mums nerūpi, kaip ateis taika, kas ją atneš ar su kuo ji ateina“. Ir, kad ir kokie bejėgiai jie būtų, nekalti stebėtojai dviejų sunkiai ginkluotų priešų susidūrime, jiems gali būti visiškai atleista, kad jie padarė tokią išvadą.
Tačiau tarptautinė bendruomenė, nors ir labai trokšta palengvinti humanitarinę katastrofą, turi ir kitų įsipareigojimų, o galbūt šią savaitę Vašingtone vykstant deryboms tarp Trumpo administracijos ir Saudo Arabijos, abiejų partnerių kartu su Egiptu ir Jungtiniais Arabų Emyratais Kvadrato derybose, tarptautinė bendruomenė turi tai priminti. Nes pasirinkus šio konflikto puses, kaip atrodė naujausi valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimai, bus panaikintos bet kokios perspektyvos, kad būtų galima rasti ilgalaikį susitarimą ir galiausiai civilių vadovaujamą administraciją. Ir dėl to tikimybė, kad taika bus trumpalaikė, ir iš tikrųjų šiek tiek daugiau nei chimera.
Kalbėjimas apie vienos pilietinio karo pusės, šiuo atveju sukilėlių paramos pajėgų, nuginklavimą, turi didelę reikšmę. Viena iš jų – karinė pergalė būtų įteikta jų varžovėms Sudano ginkluotosioms pajėgoms, kurios ne kartą tvirtino, kad jas tenkins ne mažiau kaip RSF ar bet kokios susijusios milicijos išnaikinimas. Bet koks bandymas nuginkluoti RSF nutraukiant jų ginklų atsargas greičiausiai privers juos laikyti talpyklas ir tęsti kovą kitomis priemonėmis. Sudanas ir jo ginkluotosios pajėgos kovos su sukilimu, kuris būtų toks pat žiaurus civiliams gyventojams, kaip ir dabartinis etapas.
Kita pasekmė yra ta, kad Sudano ginkluotųjų pajėgų pretenzijos į suverenią valdžią ir teisė nuspręsti dėl Sudano ateities buvo visiškai įteisintos, nepaisant to, kad jos neturi žmonių mandato tam, ir iš tikrųjų buvo sumanytos atimti iš jų naudą, kurią jie gavo drąsiai susidūrę su Bashir režimu ir jį nuvertus 2019 m.
Kadangi ginkluotosios pajėgos užgrobė jauniklį civilinė Abdallah Hamdok administracija 2021 m., populiarūs laisvės siekiai iš Chartumo ir Nilesido islamistų elito, kuris dešimtmečius valdė Sudano žmones, buvo visiškai nustumti į šalį. Ir jie liks nuošalyje, kol Sudano ginkluotosios pajėgos liks balne, nes ją remiantys islamistai pasitenkins tik Islamo Respublika su viskuo, kas reikalinga Sudano rasinėms ir religinėms mažumoms bei regiono stabilumui ir saugumui.
Iki šiol, per pastaruosius dvejus metus įvairiose sostinėse – Džidoje, Ženevoje ir Vašingtone, kalboms apie ugnies nutraukimą plintant ir nutrūkus, SAF visada sakydavo „ne“ arba nustatydavo sąlygas, kurios prilygo derybų pradžiai. Jiems nerūpi taika, tik pergalė, nes tokiu būdu jie pasiekia savo islamistų ambicijas ir vengs atsiskaityti už dešimtmečius trukusią priespaudą, kurią jie ir jų politiniai sąjungininkai patyrė Sudano žmonėms.
Kas žino, galbūt visa tai yra derybų taktika, nes šiais laikais Jungtinės Valstijos mėgsta griežtai pasikalbėti, kol nepakeis. Bet čia prie ugnies reikia laikyti ne RSF kojas. Pirma, visa šalis yra apipilta ginklų; jei einate po RSF, kodėl gi ne tie, kurie padarė žiaurumus? Antra, SAF yra nusiteikęs išduoti savo žmonių demokratinius siekius, tai pakankamai aišku iš vadinamojo plano, kuriame žadamos konsultacijos, bet mažai ką kita. Jei tarptautinė bendruomenė mano, kad tai yra gerai, ji iš tikrųjų sako: „Vyriausybė nėra paprastų žmonių reikalas; tiesiog būk dėkingas, kad likote gyvas.
Tarptautinė bendruomenė turėtų būti įspėta: jei ryšys tarp paliaubų ir visa apimančių tarptautiniu mastu prižiūrimų derybų, remiamų vykdymo užtikrinimu, nutrūks, Sudanui tai bus padaryta.
Įrašas Sudanas: kokią kainą žmonės turi mokėti už taiką appeared first on.
