europiečių pritaria perėjimui prie atsinaujinančios energijos, o du iš penkių respondentų teigė, kad būtų pasirengę mokėti daugiau, kad paspartintų perėjimą, rašo „Politico“.
„Politico“ apklausa „European Pulse“ buvo atlikta šešiose Europos šalyse – Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Belgijoje. Visuomenės parama atsinaujinančiai energetikai išaugo dėl Irano karo, kuris dar kartą išryškino Europos Sąjungos pažeidžiamumą tarptautinės energijos rinkos svyravimams. Palankios visuomenės nuotaikos gali padėti Briuseliui pastangas pakeisti importuotą iškastinį kurą vietiniais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Apklausos rezultatai rodo, kad Europos vyriausybės gali susidurti su mažesniu visuomenės pasipriešinimu vėjo turbinų ir saulės baterijų parkų statybai. Rezultatai rodo, kad užuot bandę įtikinti rinkėjus, jau yra daug atsinaujinančios energijos šalininkų, ypač dėl to, kad energetinis saugumas tapo nuolatine politinės darbotvarkės dalimi.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose privertė Europą labiau susimąstyti apie pažeidžiamumą, kurio ji jau seniai nesugebėjo tinkamai išspręsti: jos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Po to, kai Maskva visa apimtimi įsiveržė į Ukrainą, privertė Europą atsisakyti rusiškų gamtinių dujų, ji kreipėsi į kitus tiekėjus iš Norvegijos, JAV, Alžyro ir Kataro. Tačiau diversifikavus importo maršrutus rizika visiškai nepašalinta, o karas Irane, sustabdęs penktadalį pasaulio naftos ir gamtinių dujų eksporto iš Persijos įlankos, tai aiškiai parodė.
ES pareigūnai naudojasi krize kaip galimybe tai pabrėžti
perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra ne tik klimato, bet ir saugumo strategija.
ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas paragino vyriausybes daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energijai, sakydamas, kad švarios energijos pajėgumai, sustiprinti tinklai ir stipresnė rinkos integracija yra labai svarbūs norint apsaugoti Europą nuo išorės sukrėtimų.
Viešoji nuomonė kartoja Jørgenseno argumentus, tačiau vaizdas nėra vienodas. Italijoje 49 % piliečių palaiko pagreitintą perėjimą prie atsinaujinančios energijos, o Vokietija – 43 %. Prancūzijoje ir Ispanijoje respondentai išreiškė palaikymą, artimesnį ES vidurkiui, o Lenkijoje greitesniam perėjimui pritaria tik 27 proc. Estijos visuomeninis transliuotojas ERR News praneša, kad „Emor“ atlikta apklausa rodo, kad perėjimo prie „žaliosios“ energetikos palaikymo mažėja. Nors praėjusį rugsėjį tam pritarė 45 % respondentų, pastarosios apklausos duomenimis, parama sumažėjo iki 35 %.
Daugeliui europiečių pagrindinė problema yra kaina, o 23 % respondentų teigia, kad Europa turėtų sulėtinti perėjimą, kad išvengtų didesnių sąskaitų. Tuo pat metu europiečiai didžiąja dalimi pritaria savarankiškesnei energetikos strategijai, o 93 % respondentų teigia, kad Europa turėtų kurti savo dideles energetikos įmones, kurios būtų konkurencingos tarptautinėje rinkoje.
Taip pat skaitykite: Buvusio Orbano varžovo pamokos: nesivelkite į mūšius, kurių negalima laimėti
Sekite mus Facebook ir X!
