Dirbtinis intelektas keičia mūsų pasaulinės ekonomikos struktūrą, tačiau mažai tikėtina, kad naudos gaus visi. Dirbtinio intelekto šalininkai džiaugiasi jos potencialu iššifruoti sunkiai įveikiamus pasaulinius iššūkius ir netgi panaikinti skurdą, tačiau jo pasiekimai šiuo atžvilgiu yra menki. Vietoj to, pasaulinė nelygybė dabar didės. Šalys, kuriose vystomas dirbtinis intelektas ir kurios gali lengvai įtraukti šias technologijas į pramonę, sulauks didėjančio ekonomikos augimo. Tačiau likęs pasaulis, kuris susiduria su kritinėmis kliūtimis diegti dirbtinį intelektą, bus vis labiau atsilikęs.
Naujų technologijų diegimas visuomenėje istoriškai paskatino ekonomikos vystymąsi ir augimą. Technologijos dažnai skirtos būtent šiam tikslui didinant produktyvumą: pavyzdžiui, siuvimo mašina ar traktorius leido greičiau pagaminti tekstilės gaminius arba greičiau užauginti derlių. Nuo amžių pradžios skaitmeninės technologijos buvo ypač galinga ekonominė jėga. 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2016 m. Jungtinėse Valstijose interneto indėlis į šalies BVP kasmet išaugo 22 procentais. Dabar JAV skaitmeninės ekonomikos vertė gerokai viršija 4 trilijonus dolerių.
Dirbtinis intelektas keičia mūsų pasaulinės ekonomikos struktūrą, tačiau mažai tikėtina, kad naudos gaus visi. Dirbtinio intelekto šalininkai džiaugiasi jos potencialu iššifruoti sunkiai įveikiamus pasaulinius iššūkius ir netgi panaikinti skurdą, tačiau jo pasiekimai šiuo atžvilgiu yra menki. Vietoj to, pasaulinė nelygybė dabar didės. Šalys, kuriose vystomas dirbtinis intelektas ir kurios gali lengvai įtraukti šias technologijas į pramonę, sulauks didėjančio ekonomikos augimo. Tačiau likęs pasaulis, kuris susiduria su kritinėmis kliūtimis diegti dirbtinį intelektą, bus vis labiau atsilikęs.
Naujų technologijų diegimas visuomenėje istoriškai paskatino ekonomikos vystymąsi ir augimą. Technologijos dažnai skirtos būtent šiam tikslui didinant produktyvumą: pavyzdžiui, siuvimo mašina ar traktorius leido greičiau pagaminti tekstilės gaminius arba greičiau užauginti derlių. Nuo amžių pradžios skaitmeninės technologijos buvo ypač galinga ekonominė jėga. 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2016 m. Jungtinėse Valstijose interneto indėlis į šalies BVP kasmet išaugo 22 procentais. Dabar JAV skaitmeninės ekonomikos vertė gerokai viršija 4 trilijonus dolerių.
AI yra nauja ir galinga ekonomikos augimo jėga. 2017 m. PwC bandė įvertinti vertę, kurią AI duos nacionalinėms ekonomikoms ir pasauliniam BVP. Svarbioje ataskaitoje, pavadintoje „Prizo dydis“, konsultacinė įmonė gyrėsi, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas į pasaulio ekonomiką įneš 15,7 trilijono USD. Kinija, Šiaurės Amerika ir Europa gaus 84 procentus šio prizo. Likusi dalis yra išsibarsčiusi po visą likusį pasaulį: 3 procentai prognozuojami Lotynų Amerikai, 6 procentai išsivysčiusiai Azijai ir 8 procentai visam „Afrikos, Okeanijos ir kitų Azijos rinkų“ blokui, kaip pavadino PwC.
Atsiradus generatyviosioms AI technologijoms, tokioms kaip OpenAI GPT serija, McKinsey apskaičiavo, kad ši naujos kartos dirbtinis intelektas padidins AI produktyvumą visose pramonės šakose 15–40 proc., o tai gali padidinti pasaulio ekonomiką iki 4,4 trilijono USD per metus. Tai iš esmės laikomi konservatyviais skaičiavimais. Naujojo didelių kalbų modelių rinkinio, kurio dalis yra ChatGPT, galimybės yra ypač svarbios dėl jų gebėjimo padidinti produktyvumo lygį, ypač žinių ekonomikose, kur kalbomis pagrįstos užduotys yra produktyvaus rezultato pagrindas.
McKinsey ataskaitoje taip pat pateikiamas sektorių ir produktyvių funkcijų, skirtų didžiausiam augimui, suskirstymas, ypač aukštųjų technologijų pramonės (technologijų, kosmoso tyrinėjimų, gynybos), bankininkystės ir mažmeninės prekybos srityse. Priešingai, pramonė, kuri greičiausiai augs mažiausiai, yra žemės ūkis, didžiausias Afrikos sektorius ilgą laiką ir pagrindinis pragyvenimo bei užimtumo šaltinis žemyne.
Dabar McKinsey skaičiavimai buvo generacinės AI revoliucijos pradžioje, kai buvo mažai informacijos apie būdus, kuriais AI technologijos gali pagerinti žemės ūkio gamybą besivystančiose situacijose. Šiandien daugėja naudojimo atvejų, įrodančių AI vertę Afrikos žemės ūkio pramonėje. Tanzanijoje Sokoine žemės ūkio universiteto mokslininkas naudoja generatyviąsias AI technologijas, kad sukurtų programėlę, skirtą vietiniams ūkininkams gauti patarimų apie pasėlių ligas, derlių ir vietines rinkas parduoti savo produkciją. Ganoje atsakingos dirbtinio intelekto laboratorijos ekspertai kuria dirbtinio intelekto technologijas, skirtas aptikti nesaugų maistą. Tačiau tokių atvejų mastas ir poveikis vis dar yra ribotas. Šiuo metu neaišku, ar AI Afrikos kontekste bus tokia transformacinė, kaip pažadėta.
AI pritaikymas besivystančiuose regionuose taip pat ribojamas dėl jo dizaino. Dirbtinis intelektas, sukurtas Silicio slėnyje iš daugiausia anglų kalbos duomenų, dažnai nėra tinkamas tikslams už turtingų Vakarų kontekstų ribų. Produktyviam AI naudojimui reikalinga stabili interneto prieiga arba išmaniojo telefono technologija; Afrikoje į pietus nuo Sacharos tik 25 procentai žmonių turi patikimą prieigą prie interneto, ir manoma, kad afrikietės 32 procentais rečiau naudojasi mobiliuoju internetu nei jų kolegos vyrai.
Generacinės dirbtinio intelekto technologijos taip pat daugiausia kuriamos naudojant anglų kalbą, o tai reiškia, kad išvestis, kurią jos sukuria ne Vakarų vartotojams ir kontekstams, dažnai yra nenaudingos, netikslios ir šališkos. Pasaulio pietuose gyvenantys novatoriai turi dėti bent du kartus daugiau pastangų, kad jų AI programos veiktų vietiniuose kontekstuose, dažnai perkvalifikuodami modelius vietiniuose duomenų rinkiniuose ir taikydami išsamią bandymų ir klaidų praktiką.
Tais atvejais, kai dirbtinis intelektas yra sukurtas taip, kad gautų pelną ir pramogautų tik jau privilegijuotus žmones, jis nebus veiksmingas sprendžiant skurdo problemas ir nekeičiant grupių, kurios yra atskirtos nuo AI vartotojų rinkų, gyvenimo. Be didelio prisotinimo pagrindinėse pramonės šakose ir be infrastruktūros, leidžiančios visiems žmonėms prasmingai naudotis dirbtiniu intelektu, pasaulinės pietinės šalys greičiausiai nepajus didelės ekonominės naudos iš šios technologijos.
Kadangi dirbtinis intelektas taikomas įvairiose pramonės šakose, žmogaus darbas keičiasi. Skurdesnėms šalims tai sukelia naują lenktynes, kur mašinos yra pigesnės nei žmonės, o pigi darbo jėga, kuri kažkada buvo perkelta į jų žemes, dabar grąžinama turtingoms valstybėms. Labiausiai nukentėjo žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą ir mažiau įgūdžių, kurių darbą galima lengviau automatizuoti. Trumpai tariant, tai gali būti paveikta daug mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojų, o tai smarkiai paveiks milijonų žmonių gyvenimus ir kelia grėsmę skurdesnių tautų gebėjimui klestėti.
Generatyvios AI technologijos kelia grėsmę besivystančių kontekstų kylančiai vidurinei klasei. Neseniai paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje apskaičiuota, kad iki 5 procentų darbo vietų gresia visiškas automatizavimas dėl generatyvaus dirbtinio intelekto Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione ir kad labiausiai tikėtina, kad nukentės moterys. Šalyse, kuriose oficialių darbo vietų kūrimas ir ekonomikos kūrimas yra pagrindinis vystymosi prioritetas, dirbtinis intelektas privers daug milijonų žmonių dirbti neužtikrintą laikiną, koncertinį ar sutartinį darbą.
Tiesą sakant, koncertų ekonomika sparčiai auga. Šiuo metu moksliniai tyrimai apskaičiavo, kad koncertų ekonomikos pasaulinė rinkos dalis yra 500 milijardų, tačiau iki 2032 m. ji turėtų išaugti iki beveik 2 trilijonų. Daugybė milijonų koncertinių darbuotojų (apytikriai 30–40 milijonų) yra iš viso pasaulio pietų. Platformos ekonomikos darbuotojai, pvz., pristatymo vairuotojai, dažnai derina daugybę darbų, kad uždirbtų tiek, kiek reikia, ir tikrai ne tiek, kad ištrūktų iš skurdo. Pasauliniu mastu platformų ir koncertų darbuotojų darbo teisės yra ribotos, o Pasaulinis atsakingo dirbtinio intelekto indeksas nustatė, kad tik septynios pasaulio šalys turi vykdytinus įstatymus, saugančius šiuos darbuotojus.
Nors dirbtinis intelektas sukuria netikrumą neturtingiesiems, mes stebime didžiausią pajamų perkėlimą į pačias aukščiausias visuomenės grupes. Remiantis „Oxfam“ skaičiavimais, pasaulyje du trečdalius viso turto, sukurto 2020–2022 m., sukaupė turtingiausias 1 procentas. Turtingiausias iš jų yra naujoji technologijų milijardierių klasė, turinti galios, pinigų ir įtakos sukurti pasaulius, kuriuose jie nori gyventi. Technologijos įmonės yra vienos didžiausių kompanijų pasaulyje. „Apple“, kuri patenka į didžiausių pasaulio kompanijų penketuką, turi rinkos ribą, kuri viršija bendrą bendrą Afrikos žemyno BVP.
Technologijų kompanijų turtas ne tik vaizduoja ryškų nelygybę, kuri yra AI centre; taip pat sukuriama kliūtis kitiems veikėjams kurti dirbtinio intelekto technologijas. Neseniai „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas pradėjo kampaniją, siekdamas surinkti 7 trilijonus USD, kad būtų sukurta dirbtinio intelekto valdoma ateitis. Tai yra tokia suma, kurios reikia norint sukurti superkompiuterių infrastruktūrą, reikalingą paribiniams AI modeliams sukurti. Tai nėra sportas, kurį gali sau leisti kiekvienas.
Skaičiavimas, būtinas kuriant dirbtinio intelekto technologijas ir programas, yra vienas brangiausių išteklių pasaulyje. Prieigoje prie skaičiavimo išteklių egzistuoja didelė pasaulinė atskirtis. Pasaulio pietuose bendrai gyvena kiek daugiau nei 1 procentas geriausių pasaulio kompiuterių, o Afrikoje – tik 0,04 procento. Šiuo metu, turint tokius skaičiavimo pajėgumus Afrikoje ar Pietų Amerikoje, prireiktų šimtų metų, kad pasiektume pažangą, padarytą naudojant generatyvųjį AI Vakaruose ir išsivysčiusiuose Rytuose.
Skurdesnėms tautoms tenka per daug pasivyti dirbtinio intelekto lenktynes. Viešosios išlaidos gali būti nukreiptos ypatingoms paslaugoms, tokioms kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Nors pasaulinės pietų vyriausybės turėtų prisitaikyti prie AI revoliucijos, sprendimus priimantys asmenys turėtų atidžiai įvertinti AI poveikį jų ekonomikai.
