Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ pernai pranešė apie 44,337 mln. eurų grynųjų nuostolių, o tai 2,7 karto mažiau nei 2024 m.
Tuo pačiu metu „airBaltic“ grupės apyvarta, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 4,2%, ir siekė 779,344 mln.
2025 m. aviakompanija savo maršrutų tinkle skraidino 5,2 mln. keleivių, ty 1% daugiau nei 2024 m.
Bendras skrydžių skaičius, įskaitant pilno aptarnavimo orlaivių nuomos operacijas (ACMI), pasiekė 78 400, ty 7% daugiau nei per metus. Iš jų 48 300 skrydžių buvo vykdomi „airBaltic“ maršrutų tinkle, ty 3 proc. daugiau, o 30 100 skrydžių buvo ACMI, ty 15 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Vidutinis oro linijų keleivių vietų užimtumo koeficientas pernai buvo 80,2%, o tai vienu procentiniu punktu mažesnis nei 2024 metais.
„airBaltic“ pakoreguotas EBITDAR (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją, orlaivių nuomą ir bylinėjimosi atidėjinius) 2025 metais pasiekė 143,9 mln. eurų, o 2024 metais – 184,2 mln.
Nors aviakompanija pranešė apie 44,3 milijono eurų grynųjų nuostolių, tai yra 73,8 milijono eurų pagerėjimas, palyginti su 2024 m.
Nuostolius lėmė keli išoriniai ir eksploataciniai veiksniai, įskaitant didesnius aplinkosaugos ir veiklos kaštus, mažesnę nei tikėtasi ACMI paslaugų paklausą žiemos sezono metu bei orlaivių variklių priežiūros problemas.
Tačiau bendrovė pažymėjo, kad jos rezultatams teigiamos įtakos turėjo valiutos kurso padidėjimas, susijęs su įsipareigojimais JAV doleriais. Antrąjį pusmetį veiklos rezultatai ir pajamų kokybė pagerėjo, suteikdami stabilesnį pagrindą veiklai 2026 m.
Aviakompanija tai pabrėžė
tiek pajamos, tiek keleivių skaičius pernai pasiekė aukščiausią lygį bendrovės istorijoje.
ACMI paslaugų plėtra taip pat pagerino orlaivių panaudojimą ir diversifikavo pajamų srautus.
Per metus „airBaltic“ orlaivių parkas išaugo iki 51 „Airbus A220-300“ lėktuvo, taip pat išplėtė mokymo, techninės priežiūros ir krovinių infrastruktūrą.
Aviakompanijos EBITDAR marža siekė 18,5%, nors pelningumui įtakos turėjo didesnės veiklos sąnaudos, prastesnis pajamų rodiklis pirmąjį pusmetį ir ribotas orlaivių prieinamumas dėl visos pramonės variklių priežiūros problemų.
Siekdama reaguoti į šiuos iššūkius, „airBaltic“ pakoregavo vasaros skrydžių tvarkaraštį ir padidino nuomos su įgula sutarčių naudojimą, kad išlaikytų veiklos tęstinumą. Šios priemonės padidino veiklos sąnaudas ir apribojo visišką laivyno panaudojimą tam tikromis metų dalimis.
Pasak aviakompanijos,
antrąjį pusmetį pelningumas pagerėjo dėl kainų koregavimo,
maršrutų tinklo optimizavimas ir didesnė paklausa pagrindinėse rinkose. Pajamos iš bilietų per šį laikotarpį taip pat išaugo po prastesnės metų pradžios, kurią paskatino geresnis pajėgumų valdymas ir tikslinės kainodaros strategijos.
„airBaltic“ generalinis direktorius Erno Hildénas sakė, kad 2025-ieji aviacijos sektoriui buvo iššūkių metai, nes nuolatinės variklių priežiūros problemos ir toliau turėjo įtakos orlaivių prieinamumui ir privertė oro linijas koreguoti skrydžių tvarkaraščius.
Nepaisant šių iššūkių ir augančių sąnaudų, Hildén pažymėjo, kad „airBaltic“ paslaugų paklausa išliko stabili, o aviakompanija toliau plečia savo maršrutų tinklą ir ACMI veiklą.
Aviakompanija tikisi geresnių veiklos ir komercinių rezultatų 2026 m., kurią paskatins geresnis orlaivių prieinamumas, papildomi orlaivių pristatymai ir tolesnė maršrutų tinklo ir ACMI paslaugų plėtra.
Bendrovė taip pat planuoja savo lėktuvuose įdiegti „Starlink“ didelės spartos internetą,
plečiant tinklą naujais maršrutais ir didinant skrydžių tarp Baltijos šalių dažnumą. Tikimasi, kad šie pokyčiai pagerins keleivių patirtį ir padidins pajamas.
Praėjusių metų pabaigoje „airBaltic“ akcininke tapo Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37% „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos investuotojui Larsui Thuesenui per „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc.
Po galimo pirminio viešo siūlymo (IPO) „Lufthansa“ akcijų paketas priklausys nuo rinkos kainos, bet išliks bent 5%.
Latvijos vyriausybė 2024 metų rugpjūtį nusprendė, kad po IPO valstybė turi išlaikyti bent 25% plius vieną airBaltic akciją. 2025 m. rugpjūtį vyriausybė taip pat pritarė 14 milijonų eurų bendrai investicijai į aviakompaniją kartu su Lufthansa prieš galimą IPO.
Taip pat skaitykite: Latvijoje smarkiai pabrangsta degalai – vartotojų sargas pradeda stebėjimą
Sekite mus Facebook ir X!
