Dezinformacija kelia vis didesnį iššūkį, ne tik kelianti grėsmę taikos palaikymo misijų patikimumui ir veiksmingumui, bet ir griaunanti pasaulines demokratines struktūras. Nors Jungtinės Tautos aktyviai kovoja su šia problema, jos pastangų veiksmingumas ir pasekmės jos platesnei misijai tebėra abejonės. Nagrinėjant, kaip dezinformacija susilpnina JT tikslus, galėtų pabrėžti naujų požiūrių poreikį, įskaitant veiksmingų Europos Sąjungos naudojamų metodų pritaikymą.
Dezinformacija – kas tai?
Dezinformacija skirta tyčia apgauti ir suklaidinti gavėją. Dažniausiai juo siekiama ekonominių ar politinių tikslų ir interesų. Dezinformacija vis dažniau naudojama karo ar krizių metu, pavyzdžiui, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą arba COVID-19 pandemijos metu. Dezinformacija gali būti ypač galinga, nes ji naudojama kaip ginklas informaciniame kare ir jos gebėjimas destabilizuoti struktūras ir visuomenes.
Ką JT iki šiol padarė prieš dezinformaciją?
JT jau kurį laiką susirūpino dezinformacija. Žvilgsnis į jos istorinę laiko juostą rodo, kad šis rūpestis kilo iš pirmųjų organizacijos dienų. Pavyzdžiui, 1947 metais Generalinė asamblėja pasmerkė propagandos, galinčios kelti pavojų (pasaulio) taikai, skleidimą. Informacijos laisvės konvencijos tema taip pat buvo plačiai diskutuojama JT. Tačiau jis niekada nebuvo priimtas dėl neaiškių santykių su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir tvyrančios įtampos. Nepaisant tam tikrų iniciatyvų nesėkmės, JT sekretoriatas ir toliau akcentavo, kaip svarbu užkirsti kelią valstybių narių klaidinančio turinio sklaidai.
Dezinformacijos poveikis JT
Dezinformacija per COVID-19 pandemiją ir informacinės atakos prieš taikdarius paveikė JT taikos ir saugumo tikslus. Pagal 2023 m. birželio mėn. Generalinio sekretoriaus veiksmų planą, 70 procentų taikdarių pranešė, kad dezinformacija turėjo sunkų, vidutinį ar kritinį poveikį jų kasdieniam darbui. Be to, 75 procentai nurodė, kad dezinformacija kelia grėsmę jų pačių saugumui. Iš dabartinių 12 aktyvių taikos palaikymo misijų dauguma, iš viso šešios, yra Afrikos žemyne. Keturiose iš šių misijų informacijos, ypač dezinformacijos, tvarkymas jau įtrauktas į įgaliojimus. Keturios misijos – MONUSCO, MINUSCA, MINUSMA ir UNMISS – turi išmokyti taikdarius greičiau ir lengviau atpažinti dezinformaciją ir veiksmingiau integruoti strateginę komunikaciją ir partnerystę su vietos veikėjais į savo kasdienį darbą.
Kalbant apie vietines partnerystes, šiais metais Konge buvo surengta informuotumo diena, kurioje dalyvavo šimtas studentų, skirtų informuoti apie šią problemą. Be to, misija Konge valdo radijo stotį, kuri pasiekia gyventojus ir informuoja juos apie misiją ir taikdarių vaidmenį.
Priemonių prieš dezinformaciją įgyvendinimas nestebina, žvelgiant į atvejų tyrimus iš Malio ar Centrinės Afrikos Respublikos. MINUSMA susidūrė su melaginga informacija, leidžiančia manyti, kad taikdariai vietoje bendradarbiauja su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir todėl neveikė pagal misijos mandatą. Centrinės Afrikos Respublikoje buvo suabejoti taikos palaikymo pajėgų ketinimais, kurie gerokai apsunkino karių darbą ir prisidėjo prie sąmokslo teorijų prieš JT ir misiją.
Afrikos strateginių studijų centras taip pat pažymėjo, kad daugelis šių dezinformacijos kampanijų yra kilę iš Rusijos. Atsižvelgiant į kampanijų skaičių ir numatytą jų tikslą, ypač misijai Malyje, kyla klausimas, ar yra tiesioginis ryšys.
Jei taip yra ir pirmiausia Rusijos kampanijos neigiamai paveiks taikdarius ir taip tiesiogiai paveiks Jungtinių Tautų darbą, Rusijos, kaip P5 valstybės, vaidmeniu kiltų abejonių, priklausomai nuo kampanijos iniciatoriaus. Rusija kartu su kitomis P5 ir E10 valstybėmis įgalioja taikos palaikymo misijas Saugumo Taryboje ir, be kita ko, padeda nustatyti jų mandatus ir sudėtį.
Ryškus Rusijos vaidmuo
Jei Rusija yra vienas iš veikėjų, aktyviai skleidžiančių dezinformaciją prieš JT ir jos taikos palaikymo misijų tikslus, gali būti, kad šių misijų, kaip ir organizacijos, tikslų nepavyks pasiekti, o darbo procesai Saugumo Taryba gali būti aktyviai manipuliuojama. Saugumo Taryba, atsakinga už pasaulinį saugumą ir tarptautinę taiką, gali nepasiekti šių tikslų dėl tikslinės perversmo. Tai kelia pradinį klausimą, ką JT iš tikrųjų gali nuveikti kovoje su dezinformacija, ypač taikos palaikymo misijomis.
Žinoma, sekretoriatas gali savarankiškai įgyvendinti tokias priemones kaip patvirtinta kampanija pandemijos metu. Be to, Generalinė Asamblėja taip pat gali imtis veiksmų ir įpareigoti dezinformaciją kaip temą priimdama rezoliuciją „Vienybė taikos labui“. Generalinėje Asamblėjoje ES valstybės narės galėtų pabandyti remtis jau priimta Rezoliucija 227, siekdamos sukurti sprendimus, kaip kovoti su dezinformacija. Sąjungos valstybės narės, bendradarbiaudamos su panašiai mąstančiomis valstybėmis, galėtų padidinti spaudimą generaliniam sekretoriui pradėti tolesnius derybų procesus dėl tarptautinio teisinio dokumento dėl dezinformacijos.
Net jei toks veikėjas kaip Rusija sumenkina JT darbą klaidinančiu turiniu, organizacija nėra visiškai nepajėgi. Tačiau Rusijos elgesys palieka kartėlį, ypač žiūrint į MINUSCA, MINUSMA ir UNMISS mandatų atnaujinimus. Visuose trijuose mandatuose susilaikė po du – Kinija ir Rusija. Kiekviena iš šių rezoliucijų taip pat susijusi su dezinformacijos tvarkymu taikos palaikymo misijose. Pastebėtina, kad 2022 metais 60 procentų dezinformacijos kampanijų Afrikos žemyne kilo iš Rusijos ir Kinijos.
Ar Rusija savo elgesiu izoliuojasi Jungtinėse Tautose, ar tęsia šį dvigubą žaidimą, dar reikia pamatyti. Bet kuris scenarijus būtų nepageidautinas organizacijos ir taikos palaikymo misijų ateičiai. Izoliuotas žaidėjas, turintis veto teisę, gali trukdyti būsimiems balsavimui Saugumo Taryboje dėl nepaklusnumo jausmo, taip sukeldamas pavojų organizacijos ateičiai. Nors Europoje neturime Saugumo Tarybos, Rusija, be kita ko, tikslinėmis kampanijomis bando sumenkinti Europos paramą Ukrainai. Tačiau daug rimtesnė įtaka nacionaliniams ir Europos Parlamento rinkimams, galinti aktyviai prisidėti prie populistinių jėgų iškilimo ir pakirsti demokratines institucijas ir struktūras ateityje. Tai gali turėti neigiamos įtakos tokiems tikslams kaip (pasaulinė ar Europos) taika ir saugumas.
Ko JT gali pasimokyti iš kitų, pavyzdžiui, ES
Jungtinės Tautos ilgą laiką ieško skaitmeninių problemų sprendimų. Europos Sąjunga taip pat nuolat susiduria su dezinformacijos kampanijomis iš užsienio. Nors šių dviejų organizacijų negalima tiesiogiai lyginti, nes jos skiriasi savo pobūdžiu, JT vis tiek gali pasimokyti iš Europos bendruomenės. Bendradarbiavimas galėtų vykti ypač žinių perdavimo lygmeniu.
Pavyzdžiui, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo projektą EUvsDisinfo. Projekto metu tikslingai identifikuojama ir analizuojama dezinformacija, kuri gali padėti suvaldyti galimas neigiamas pasekmes organizacijoms, asmenims ar šalims. Nuo 2015 m., kai projektas buvo įkurtas, jis atskleidė ir paneigė daugiau nei 18 000 dezinformacijos turinio atvejų. Visi dezinformacijos kampanijų atvejai yra registruojami svetainėje ir prieinami visuomenei. Šis požiūris įrodo ES įsipareigojimą vykdyti mokslinius tyrimus ir duomenų analizę kaip kertinį jos kovos su dezinformacija akmenį. Sistemingai dokumentuodamas ir analizuodamas dezinformacijos atvejus, EUvsDisinfo projektas ne tik atskleidžia modelius, bet ir užtikrina skaidrumą bei atskaitomybę. Jungtinės Tautos galėtų panaudoti panašų įrankį atitinkamomis nacionalinėmis kalbomis ar dialektais, kad atimtų dalį dezinformacijos poveikio.
Be to, ES glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kaip matyti iš bendradarbiavimo su EUROPE DIRECT centrais ir kt. Šie centrai kasdien stebi kasdienę spaudą, o tai reiškia, kad melaginga informacija aptinkama tiesiogiai. Šis bendradarbiavimo modelis galėtų įkvėpti JT stiprinti partnerystę su regioniniais ir nacionaliniais veikėjais, kad būtų sukurtas decentralizuotas, bet tarpusavyje susijęs dezinformacijos nustatymo ir kovos su ja tinklas.
Be to, ES sėkmė kuriant nuoseklias strategijas ir sistemas, pvz., Kovos su dezinformacija veiksmų planą ir Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA), rodo aiškių gairių ir atskaitomybės priemonių svarbą viešiesiems ir privatiems subjektams. Šios sistemos nustato vyriausybių, socialinės žiniasklaidos platformų ir pilietinės visuomenės standartus sistemingai kovoti su dezinformacija. Jungtinės Tautos galėtų laikytis panašaus požiūrio, sukurdamos pasaulinę sistemą arba „Elgesio dėl dezinformacijos kodeksą“, kuris skatintų valstybes nares laikytis bendrų principų ir minimalių standartų kovojant su šiuo iššūkiu.
Vykdydama šias iniciatyvas ES parodo, kaip svarbu derinti mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą ir reguliavimo strategijas kovojant su dezinformacija – tai požiūris, kurį Jungtinės Tautos galėtų pritaikyti savo pasauliniam įgaliojimui.
Apibendrinant, JT turėtų apsvarstyti galimybę taikyti daugialypį požiūrį, įkvėptą ES. Tai apima centralizuotos dezinformacijos nustatymo ir dokumentavimo platformos sukūrimą, stipresnio regioninio ir nacionalinio bendradarbiavimo skatinimą ir aiškių pasaulinių gairių įgyvendinimą, siekiant visapusiškai spręsti problemą. Naudodamosi ES patirtimi, JT gali sustiprinti savo gebėjimą sušvelninti žalingą dezinformacijos poveikį, apsaugoti pažeidžiamas bendruomenes ir skatinti patikimos informacijos teikimą vis labiau skaitmeniniame pasaulyje.
