Lapkričio 10 d. Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato generalinis direktorius Oliveris Sitaras susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir ūkininkų atstovais.
Aptarta Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis ir numatomos paramos sąlygos 2028-2034 m. finansinėje perspektyvoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis augo ir modernėjo: keitėsi gamybos struktūra, augo ūkio dydis, diegiamos inovacijos, keitėsi užimtumo ir eksporto tendencijos. Tačiau tiesioginių išmokų lygis siekia tik apie 77 proc. Europos Sąjungos (ES) vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
„Prognozės rodo, kad 2027 metais vos priartėsime prie 80%. Kitaip tariant, išorinė tiesioginių išmokų konvergencija per daugiau nei du dešimtmečius beveik nepasikeitė. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai jau daugiau nei 20 metų dirba nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis, palyginti su kitų ES šalių ūkininkais. Nepaisant to, mūsų ūkininkai gali parodyti gerus ūkininkavimo rezultatus ir bando išlikti paskutiniai žemės ūkio veikloje”, – sakė ministras.
Naujosios 2028-2034 metų daugiametės finansinės perspektyvos (DFP), įskaitant BŽŪP, pasiūlymo laukta tikintis užbaigti tiesioginių išmokų konvergenciją ir sudaryti Lietuvos ūkininkams vienodas konkurencines sąlygas ir finansines galimybes.
Tačiau pamačius Europos Komisijos pasiūlymą Lietuvai, kuriame numatoma būsima finansinė perspektyva, lyginant su 2021–2027 m. BŽŪP finansavimas (5 485,2 mln. eurų), yra daugiau nei 20 proc. mažesnė, akivaizdu, kad šios sumos vos užtektų užtikrinti 81 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, todėl visi teisėti ūkininkų lūkesčiai tampa nacionalinės politikos dalimi. Pagal šį pasiūlymą kaimo plėtrai vietos nėra, o EK paskelbė kartų kaitos strategiją su ambicingais ir brangiais tikslais.
„Klausimų kelia ne tik suma. Nerimą kelia pasiūlymo koncepcija: idėja sujungti 2028–2034 m. BŽŪP į vieną planą ir fondą, kuris apimtų ir sanglaudos politiką, žuvininkystę, migraciją ir saugumo priemones, nepritaikyta prie valstybių narių poreikių. Sujungiant skirtingas politikos sritis į vieną programavimo sistemą, iš esmės belieka spręsti, kiek kiekvienai šaliai reikia žemės ūkio. kelia realią grėsmę BŽŪP nacionalizacijai, didina išmokų dydžių skirtumus tarp valstybių ir silpnina teisingumo, solidarumo ir sąžiningumo principą. Pritariame kartų kaitos ir visapusiško jaunimo įtraukimo į žemės ūkio veiklą poreikį, tačiau šie tikslai turi būti pasiekti neribojant vyresnio amžiaus ūkininkų galimybių, o šiam tikslui suteikiant adekvačią, apsaugotą finansavimą yra labai jautrus išorės veiksniams, nesugebės laiku reaguoti į pokyčius“, – sakė ministras.
Matydama visą šio pasiūlymo naujam laikotarpiui kontekstą, Lietuva, anot ministro, laikosi aiškių pozicijų:
- ES lygmeniu BŽŪP finansavimas turi būti savarankiškas ir adekvatus, o politika finansiniu požiūriu turi būti aiškiai atskirta dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra). BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis taip pat turi išlikti savarankiškas.
- Esminis Lietuvos klausimas – valstybių narių BŽŪP tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas. Iš EK pasiūlymo šis sprendimas tampa valstybės narės rūpesčiu, EK visiškai atsisako atsakomybės, kaip bus baigta išorinė tiesioginių išmokų konvergencija. Preliminariais skaičiavimais, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų lygio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021–2027 m. lygiu, Lietuvai reikia mažiausiai 6,5 milijardo eurų biudžeto.
- Agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmų finansavimas, kai privaloma prisidėti nacionalinėmis lėšomis (ne mažiau kaip 30 proc.), kyla klausimas, kiek tam reikės papildomų lėšų iš valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, reikia peržiūrėti aplinkosaugos ir žemės ūkio gamybos tikslų pusiausvyrą.
- NRP (Nacionalinių regionų plėtros planų) indėlis į ES klimato ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą numato 43 proc. tikslas per daug ambicingas.
- Turi būti aiškus finansavimas LEADER, Europos inovacijų partnerystei, konsultavimo, mokymo, švietimo iniciatyvoms, „mokyklų programai“.
- Reikia subalansuoto požiūrio į reformas ir investicijas – žemės ūkis „pavargęs“ nuo reformų, jam reikia stabilumo, nuspėjamumo, ypač sunku bus prisitaikyti prie reformų smulkesniems mišriems ūkiams.
- Susirūpinimą kelia žemės ūkio rezervo panaudojimas tik rinkos sutrikimo atvejais. Šio rezervato parama turi likti ir nuo stichinių nelaimių bei pavojingų meteorologinių reiškinių.
- Pasienio regionams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkama ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, skiriant papildomą finansavimą.
- Todėl, jei dėl to išliktų bendras fondas, NRP plano lėšų biudžete (be saugomos sumos BŽŪP pajamų rėmimui) turi būti aiškiai apibrėžta papildoma BŽŪP lėšų dalis, kad būtų pasiekti visi BŽŪP keliami tikslai ir patenkinti šalies poreikiai.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius O. Sitaras pasakojo, kaip buvo priimti septynerių metų biudžeto pasiūlymai, iš kurių turės būti finansuojami ES projektai. Šie pasiūlymai rengiami reaguojant į nustatytus iššūkius, būdingus taikai ir gerovei.
„Nebegalime pasikliauti pigiu iškastiniu kuru iš Rusijos, turime Kinijos rinką, kuri nebeužtikrina mūsų įmonėms augimo masto, o trečia, JAV tapo galia, kuria nebegalime visiškai pasitikėti, kaip anksčiau, ypač kalbant apie karinius pajėgumus. Dėl šių iššūkių buvo pasiūlyta protingai naudoti ES biudžetą, kad mūsų vaikai gyventų geriau nei mes. atstovas O. Sitaras.
Anot jo, šiuo pasiūlymu, daugiau atsakomybės perkeliant valstybėms narėms, siekiama būsimąjį biudžetą padaryti lankstesnį, galintį geriau reaguoti į kylančias krizes.
