Persijos įlanka Cooperacijos taryba (GCC) buvo įkurta 1981 m., siekiant puoselėti vieningą ekonominę, karinę ir kultūrinę erdvę tarp šešių jos valstybių narių: Kataro, Bahreino, Kuveito, Omano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Po aštuonerių metų, 1989 m., EEB – ES pirmtakė – ir PĮBT įformino savo santykius, pirmenybę teikdamos ekonominiam bendradarbiavimui, klimato veiksmams ir bendradarbiavimui energetikos srityje. MENA regionas (Viduriniai Rytai ir Šiaurės Afrika) yra strategiškai svarbus Europai dėl savo energijos išteklių, prekybos kelių ir bendradarbiavimo saugumo srityje galimybių. Persijos įlankos valstybės dėl savo strateginės padėties, stiprios ekonomikos ir turtingų energijos išteklių yra vertingi ES partneriai regione. Be to, norint kontroliuoti migracijos srautus į Europą ir kovojant su terorizmu, labai svarbu užtikrinti stabilumą regione. Tačiau nepaisant ilgalaikių jų santykių, ES ir Persijos įlankos santykių plėtra išliko ribota, trukdo kultūriniai ir politiniai skirtumai.
Sunkūs santykiai
Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio periodiškai pradėtos pastangos stiprinti ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykius buvo ne kartą trukdomos nestabilumo Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Dešimtajame dešimtmetyje Europos ir Persijos įlankos valstybių santykius išbandė išoriniai įvykiai, ypač 1990–1991 m. Persijos įlankos karas, sustiprinęs atsargų Europos požiūrį į saugumą Persijos įlankoje. 2011 m. Arabų pavasaris suteikė galimybę atnaujinti bendradarbiavimą ir pabrėžė būtinybę stiprinti ES bendradarbiavimą su MENA regionu tokiose srityse kaip saugumas, valdymas ir ekonominės reformos. Be to, nors atrodė, kad chaotiška aplinka taip pat suteikė galimybę glaudesniam bendradarbiavimui su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos nariais, struktūriniai skirtumai ir įstrigusios laisvosios prekybos derybos neleido daryti didelės pažangos. Galiausiai arabų pavasario politinis sukrėtimas išryškino sunkumus užmegzti gilesnius ryšius.
Dėl esminių ES ir PĮBT skirtumų, susijusių su jų požiūriais tokiais klausimais kaip žmogaus teisės ir demokratija, abu aljansai ne kartą susikirto. Puikus to pavyzdys – nuolatinis ES nerimastingumas Prieštaringas Saudo Arabijos požiūris į žmogaus teises. Be to, PĮBT šalių ekonomika labai priklauso nuo naftos ir gamtinių dujų eksporto, o ES ekonomika ir prekybos struktūra yra įvairesnė, todėl prekybos politikos derinimas yra sudėtingas. Visų pirma, nesutarimai dėl muitų tarifų ir mokesčių derybos įstrigo.
Kitas didelis iššūkis plečiant ES buvimą Persijos įlankoje buvo jos nesugebėjimas įsitvirtinti kaip patikima saugumo partnerė. Šis iššūkis kyla dėl ribotų ES karinių pajėgumų ir vieningos gynybos strategijos nebuvimo, kaip matyti iš Europos Sąjungos Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) tokiose srityse kaip finansavimas, žvalgyba ir logistika. Be to, Persijos įlankos valstybės istoriškai labai pasitikėjo JAV dėl saugumo, todėl ES liko mažai erdvės atlikti reikšmingą vaidmenį regiono saugumo architektūroje. ES saugumo politika dažnai skiriasi nuo JAV strategijų, o vienašaliai JAV sprendimai kenkia ES pastangoms siekti strateginės autonomijos. Šie veiksniai kartu su Persijos įlankos valstybių skepticizmu ES iniciatyvų atžvilgiu labai sutrukdė ES tapti patikima saugumo teikėja Persijos įlankoje. atspindi platesnius jos veiklos apribojimus visame MENA regione. Be to, neutralesnės šalys, tokios kaip Kuveitas ir Omanas vengė glaudesnio bendradarbiavimo su ES ir pirmenybę teikė savo, kaip diplomatinio tarpininko, vaidmeniui regione.
Rusijos ir Ukrainos konflikto poveikis
2022 m. dinamika pasikeitė po Rusijos invazijos į Ukrainą. Maskvos požiūris į Europos Sąjungą pasikeitė neigiamai reaguojant į ES valstybių narių Ukrainai teikiamą materialinę ir moralinę paramą. Po daugelio ES šalių paramos Ukrainai pareiškimų Rusija pradėjo hibridinį karą prieš ESginkluodamas savo energijos eksportą, darydamas spaudimą Europos valstybėms. Atsakydama į tai, ES turi pradėjo ieškoti patikimesnių energetikos partnerių. Sąjunga žengė žingsnius į priekį pagerinti savo darbą atsinaujinančios energijos srityje ir santykius su Persijos įlankos šalimis. Persijos įlankos šalys taip pat rado naujų galimybių investuoti ir bendradarbiauti pagal ES energetikos darbotvarkę. Tai paskatino ES ir PĮBT užmegzti glaudesnius diplomatinius santykius ir pastangas stiprinti bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos ir saugumo srityse.
Be to, ES sustiprino savo buvimą Persijos įlankos regione įsitraukimas sprendžiant krizę Jemene. Dėl savo pilietinio karo Jemenas šiuo metu kovoja su viena rimčiausių humanitarinių nelaimių pasaulyje – milijonai jemeniečių susiduria su badu, epidemijomis ir gyventojų perkėlimu dėl smurto, ekonomikos žlugimo ir (sveikatos) infrastruktūros sunaikinimo. Kitoms Persijos įlankos šalims krizė yra labai svarbi, nes ji tiesiogiai veikia regiono stabilumą ir saugumą. Konfliktui Jemene tęsiantis, jis sukėlė pasekmių, skleisti ekstremizmą, kurti pabėgėlių srautus ir trikdyti prekybos keliusvisa tai kelia grėsmę PĮBT valstybėms. ES finansinė pagalba, plėtros projektai ir diplomatiniai įsipareigojimai padėti sumažinti šią riziką sprendžiant humanitarinius karo padarinius ir remiant konfliktų sprendimą. PĮBT atveju ES dalyvavimas papildo jų pačių pastangas stabilizuoti Jemeną, užtikrinant, kad tarptautinis dėmesys ir ištekliai būtų nukreipti į bendrąsias pastangas, kuriomis siekiama išlaikyti regioninį saugumą.
2024 m. ES ir PĮBT aukščiausiojo lygio susitikimas: istorinis įvykis
įvykusį ES ir PĮBT aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje pirmą kartą 2024 m. spalio 16 dbuvo istorinės reikšmės. Aukščiausiojo lygio susitikimas padėjo sujungti du regionus ir buvo forumas stiprinti bendradarbiavimą ir pasiekti abipusį supratimą svarbiais regioniniais ir pasauliniais klausimais. Buvo teigiama, kad santykiai turi būti stiprinami ir du regionai turėtų veikti kartu tarptautiniu mastu. Viena aktualiausių temų konferencijoje buvo energetinis saugumas. Konferencijoje, kurioje taip pat buvo kalbėta apie klimato krizę ir atsinaujinančią energiją, PĮBT ir ES paskelbė įsipareigojusios spręsti šiuos esminius klausimus. Taip pat buvo pareikšti pareiškimai, kad smurtiniai konfliktai regionuose turėtų būti sprendžiami skatinant vienybė ir taika. Pabrėždamas, Jungtinių Tautų rezoliucija 2735kalbėta, kad Izraelio ir „Hamas“ kova turėtų baigtis paliaubomis. Pasibaigus viršūnių susitikimui buvo nuspręsta, kad regiono valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų susitikti kas dvejus metus, su antrasis ES ir PĮBT aukščiausiojo lygio susitikimas Saudo Arabijoje įvyks 2026 m.
Išvada: partnerystė ateičiai
Įvertinus esamus šių dviejų regionų santykius, strateginė partnerystė yra būtina tiek ES, tiek PĮBT. Bendradarbiaudamos su ES Persijos įlankos valstybės įgyja patikimų diplomatinių ir ekonominių partnerių, o tuo pačiu ES užmezga glaudžius ryšius su daug energijos turinčiu regionu, todėl jis tampa mažiau priklausomas nuo Rusijos energetikos. Nors kultūriniai ir politiniai skirtumai ilgą laiką trukdė bendradarbiavimui, abi pusės dabar ėmėsi veiksmų abipusio supratimo ir mokymosi link. Žengdamos į priekį, šalys siekia atgaivinti ir stiprinti bendradarbiavimą atnaujintomis diplomatinėmis derybomis. Ši partnerystė, sustiprinta bendrų ekonominių, energetikos ir saugumo interesų, rodo Rytų ir Vakarų santykių pasikeitimą, nes pragmatiškas bendradarbiavimas yra svarbesnis už istorines atskirtis. Vykdydamos nuolatinį dialogą ir bendras iniciatyvas, ES ir PĮBT yra bendradarbiavimo ir gilėjančių diplomatinių santykių pavyzdys, atspindintis jų tarpusavio priklausomybę vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Nors iššūkių tebėra, ši nauja ES ir PĮBT bendradarbiavimo era gali pakeisti tradicinius aljansus ir sustiprinti atsparumą pasaulio nestabilumo akivaizdoje.
