Jokūbo Thorsono nuotrauka „Unsplash“
Europa, žemynas, kuris išgyveno šimtmečius karo, pokyčius ir kovas dėl taikos, dabar susiduria su iššūkiais, kurie atrodo be galo pažįstami. Šie iššūkiai kyla iš ideologijų, nepaisančių demokratinių principų, suderinančių su autoritarizmu ir siekiant atgaivinti imperialistinius pasakojimus. Didžiausia grėsmė šiandien Europai yra ne tik išorinės jėgos, bet ir vidinė dezinformacija, kuri kenkia vienybei ir skatina priešiškumą tokioms šalims kaip Ukraina, siekianti išsaugoti savo nepriklausomybę.
Keista, bet imperialistinės ideologijos, kurios iš pradžių gali atrodyti skirtingos, pasirodo gana panašios. Rusija ir Vengrija, šalys, turinčios aiškią istoriją, naudojasi nepaprastai panašiomis strategijomis, siekdamos išplėsti savo įtaką Rytų Europoje. Nors jų požiūris skiriasi, abu režimai turi bendrą tikslą: atgaivinti imperatoriškąsias ambicijas ir pateisinti juos iškraipydami tikrovę.
Rusija naudojasi savo kariniu ir informaciniu dominavimu, kad įtikintų savo teisingumo pasaulį, gindama aneksiją ir agresiją su istorinėmis teisėmis bei etninių mažumų apsauga. Tuo tarpu Vengrija ir toliau puoselėja pasakojimus, kurie padeda atgaivinti Austrijos-Vengrijos Hapsburgo imperijos idėją. Pateisinant teritorinius teiginius ir dominavimą, pagrįstą istoriniu paveldu, yra kaukė noro kontroliuoti kaimynines šalis.
Aišku istorinio iškraipymo pavyzdžiu galima rasti 1956 m. Įvykiuose, kai kilo vengrų sukilimas prieš sovietų dominavimą. Sovietų kariuomenė žiauriai sutriuškino protestus, įdarbindami tankus ir sunkią artileriją, dėl ko mirė tūkstančiai vengrų, įskaitant studentus ir civilius gyventojus, kurie reikalavo politinės laisvės ir reformos. Vis dėlto šiandien Vengrijoje yra pasakojimų, teigiančių, kad už sukilimo sutraiškymą buvo atsakingos ne sovietiniai, bet Ukrainos pajėgos. Tai yra aiškus pavyzdys, kaip informacijos manipuliavimas Rytų Europoje, ypač Vengrijoje, skatina antikrainijos jausmus.
Rusija aktyviai palaiko šiuos pasakojimus, bandydama sukurti Ukrainos, kaip agresoriaus, įvaizdį. Tai yra platesnės strategijos dalis: sėja padalijimą tarp šalių, kad susilpnintų jų Europos plėtrą. Šios kampanijos esmė yra faktų maišymas, istorijos iškraipymas ir naujų mitų gaminimas. Turėdami mažiau vengrų, prisimenančių tikruosius įvykius, dezinformacija kenkia pavojingai už nacionalinę tapatybę ir Europos stabilumą.
Vengrijos vyriausybės aktyvi dezinformacijos kampanijų palaikymas socialinėje žiniasklaidoje diskredituoti Ukrainą yra platesnės politinės strategijos dalis. Tokie politikai kaip Viktoras Orbánas naudoja istorinius pasakojimus, kad palaikytų imperatoriškąsias ambicijas ir stoti prieš Ukrainos teritorinį vientisumą. Orbánas ne tik palaiko pasakojimus, kurie skatina priešiškumą Ukrainai, bet ir bando formuoti tarptautinį suvokimą per politinę manipuliaciją.
Visų pirma, Vengrijos politiko Máté Kocsis teiginiai, tvirtinantys, kad Ukraina rengiasi kampanijai, kuria siekiama diskredituoti Vengrijos ministrą pirmininką, ir pakenkia jo tarptautinei reputacijai, iliustruoja, kaip svarbi informacija yra manipuliacija formuojant politinius pasakojimus. Šie pasakojimai naudojami kuriant priešo įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje, ypač Europoje, o tai gali paskatinti tolesnį izoliaciją Ukrainai.
Europa turi padaryti rimtų išvadų iš dabartinės situacijos ir kovoti su manipuliavimu bei dezinformacija, kad išsaugotų nacionalinę ir Europos vienybę. Imperialistiniai pasakojimai, tiek iš Rusijos, tiek Vengrijos, kelia didelę grėsmę regioniniam saugumui.
Europa turi remti šalis, kurios laikosi jų nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo, tokių kaip Ukraina, ir neleisti dezinformacijos kampanijų ir iškraipytų istorinių pasakojimų susilpninti jos vienybę. Leidimas istorinėms manipuliacijoms ir imperijos ambicijoms šiuolaikinėje Europoje kelia rimtą žemyno ateities riziką. Turime veikti dabar, kad apsaugotume savo demokratines vertybes, užtikrintume nacionalinį saugumą ir išsaugotų stabilumą regione. Mūšis už istorinę tiesą, atmintį ir vienybę yra tas, kurį turime laimėti, kad garantuotume saugią ir klestinčią Europos ateitį.
Pirmiausia pasirodė pranešimas „Imperijos grėsmė“.
