Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur svarstome paliaubų susitarimą, kad užbaigtume Izraelis-Hamas karasbranduolinės energetikos bendradarbiavimas tarp Rusija ir Vietnamasir JAV teisingumo departamento ataskaita, susijusi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldas Trumpas už trukdymą 2020 m. rinkimams.
Dohos derybos beveik baigtos
Pranešama, kad „Hamas“ antradienį priėmė paliaubų ir įkaitų paleidimo susitarimo projektą, kuriuo siekiama užbaigti 15 mėnesių trukusį karą Gazoje. „Šiandien esame arčiausiai kada nors pasiekti susitarimą“, – antradienį sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari.
Sveiki sugrįžę į „World Brief“, kur svarstome paliaubų susitarimą, kad užbaigtume Izraelis-Hamas karasbranduolinės energetikos bendradarbiavimas tarp Rusija ir Vietnamasir JAV teisingumo departamento ataskaita, susijusi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldas Trumpas už trukdymą 2020 m. rinkimams.
Dohos derybos beveik baigtos
Pranešama, kad „Hamas“ antradienį priėmė paliaubų ir įkaitų paleidimo susitarimo projektą, kuriuo siekiama užbaigti 15 mėnesių trukusį karą Gazoje. „Šiandien esame arčiausiai kada nors pasiekti susitarimą“, – antradienį sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari.
Tikimasi, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vėliau antradienį sušauks susitikimą su savo aukščiausiais patarėjais saugumo klausimais, kad aptartų dabartinį pasiūlymą. Geriausi derybininkai iš visų pusių yra Dohoje (Katare), kad užbaigtų derybas, o tai rodo, kad visos susijusios šalys rimtai žiūri į šios savaitės pastangas.
Tarp jų yra atitinkamai Izraelio žvalgybos agentūrų „Mossad“ ir „Shin Bet“ vadovai Davidas Barnea ir Ronenas Baras; Khalil al-Hayya, laikinai einantis Hamas politinio padalinio vadovą; Kataro užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani; JAV CŽV direktorius Williamas Burnsas ir Bideno administracijos bei naujos D. Trumpo administracijos pasiuntiniai Artimuosiuose Rytuose; ir Hassanas Rashadas, Egipto Generalinės žvalgybos agentūros vadovas.
Aukšto lygio Palestinos Islamo džihado kovotojų grupės delegacija taip pat atvyko į Dohą vėlai antradienį dalyvauti dialoge.
Trijų etapų sistema, kurią pernai gegužę pasiūlė JAV prezidentas Joe Bidenas ir patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, prasidėtų šešių savaičių paliaubomis. Per tą laiką „Hamas“ laipsniškai paleis 33 įkaitus, įskaitant penkias Izraelio kares, mainais į šimtus kalinių palestiniečių, iš kurių maždaug 30 yra nuteisti kovotojai, atlieka bausmę iki gyvos galvos.
Izraelio pajėgos taip pat pradėtų trauktis iš gyventojų centrų ir Netzarimo koridoriaus, bet liktų Filadelfio koridoriuje, todėl palestiniečiai galės pradėti grįžti į savo namus šiaurinėje Gazos ruože. Valdžios institucijos leis į regioną tiekti humanitarinę pagalbą ir kasdien įvažiuoti apie 600 sunkvežimių.
Antrojo etapo detalės bus derinamos pirmojo etapo metu. Tarpininkai tikisi sudaryti susitarimą, pagal kurį „Hamas“ paleis likusius gyvus Izraelio belaisvius mainais į daugiau palestiniečių kalinių ir visų likusių Izraelio karių išvedimą iš Gazos.
Paskutiniame etape „Hamas“ grąžintų nužudytų įkaitų kūnus, jei Izraelis sutiktų su trejų–penkerių metų trukmės Gazos ruožo atstatymo planu, kuris būtų vykdomas prižiūrint tarptautinei.
Tačiau derybininkams artėjant prie susitarimo projekto, Izraelis patiria vidaus spaudimą nutraukti susitarimą. Antradienį Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras pagrasino palikti Netanyahu valdančiąją koaliciją, jei ministras pirmininkas sutiks su paliaubomis. Jis taip pat paragino kraštutinių dešiniųjų sąjungininką ir finansų ministrą Bezalelį Smotrichą prisijungti prie jo. (Smotrichas sakė, kad nepaliks vyriausybės, nors pirmadienį derybas pavadino „katastrofa“.)
„Hamas“ kaltino Izraelį dėl pasikartojančių nesėkmių derybose, o Izraelis ir JAV rodo pirštus į šią kovotojų grupuotę. Tačiau perversmas Artimuosiuose Rytuose – nuo Sirijos prezidento Basharo al Assado žlugimo iki „Hezbollah“ nuostolių Libane – taip pat sausio 20 d. įvyksianti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija pastarosiomis dienomis paspartino derybas.
Šios dienos skaitomiausia
Ką mes sekame
Branduolinės energetikos plėtra. Rusija ir Vietnamas antradienį susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje iki 2030 m. ir skatinti dalytis jūriniais tyrimais ir technologijomis. Neįpareigojantis susitarimas, kurį Hanojuje pasirašė abiejų šalių ministrai pirmininkai, išplečia Hanojaus pastangas po aštuonerių metų pertraukos plėsti savo branduolinės energijos programą, siekiant diversifikuoti energijos išteklius ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą.
Praėjusių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keliavo į Hanojų aptarti branduolinio mokslo plėtros, o liepą Vietnamo mokslo ir technologijų ministerija pasirašė susitarimą su Rusijos valstybine energetikos bendrove „Rosatom“ dėl 10 megavatų mikroreaktoriaus statybos pietinėje Vietnamo Dong Nai provincijoje.
2024 m. dvišalė prekyba išaugo 26 procentais iki maždaug 4,6 mlrd. Rusija ir Vietnamas siekia padidinti prekybą iki 15 mlrd. USD iki 2030 m.
Trukdo balsuoti. JAV teisingumo departamentas antradienį 137 puslapių ataskaitoje padarė išvadą, kad Trumpas ėmėsi „precedento neturinčių nusikalstamų pastangų“, siekdamas išlaikyti valdžią po pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose.
Pasak JAV specialaus patarėjo Jacko Smitho, kuris sausio 10 d. atsistatydino, prokurorai planavo pareikšti D. Trumpui keturis kartus apkaltintą kaltinimą, kuriame jis buvo apkaltintas sąmokslu trukdyti rinkti ir patvirtinti balsus. Tačiau jie negalėjo perduoti jo bylos teismui, nes Trumpas lapkričio mėnesį laimėjo 2024 m. prezidento rinkimus.
„Bet dėl D. Trumpo išrinkimo ir neišvengiamo grįžimo į prezidento postą biuras įvertino, kad leistinų įrodymų pakako apkaltinamajam nuosprendžiui gauti ir patvirtinti teisme“, – sakoma Smitho ataskaitoje. Tarp naujų kaltinimų Smithas taip pat sakė, kad jis taip pat svarstė galimybę apkaltinti Trumpą 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus riaušės kurstymu pagal Sukilimo įstatymą, tačiau galiausiai padarė išvadą, kad kaltinimui trūksta pakankamai įrodymų.
Trumpas prisipažino esąs kaltas dėl visų kaltinimų ir pasmerkė Smithą surengęs politiškai motyvuotą išpuolį, kurį Smithas griežtai neigia. 2024 m. gegužę D. Trumpas taip pat buvo nuteistas už 34 kaltinimus dėl verslo įrašų klastojimo; Praėjusį penktadienį JAV teisėjas Manhetene nuteisė išrinktąjį prezidentą, bet jį besąlygiškai atleido.
Hegsetas iki keturių. Trumpo pasirinktas gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas antradienį buvo atidžiai išnagrinėtas per jo patvirtinimo Senate posėdį. Demokratai suabejojo, ar jis pasipriešins D. Trumpui, jei šis duos nelegalius įsakymus, ir pabrėžė savo patirties stoką.
Hegsethas neįvardijo nė vieno Pietryčių Azijos tautų asociacijos nario, artimo JAV partnerio, ir melagingai tvirtino, kad per ankstesnę D. Trumpo kadenciją kinų šnipų balionai virš JAV neskrido.
„Jūs sakote, kad jums rūpi, kad mūsų ginkluotosios pajėgos būtų stiprios ir kad jums patinka mūsų ginkluotųjų pajėgų nuopelnai“, – per posėdį sakė demokratų senatorė Tammy Duckworth. „Tada nežeminkime jums taikomų standartų. Jūs, pone, šioje stotyje esate draudžiamas.
Tačiau respublikonai buvo pasirengę palaikyti Hegsetho nominaciją. Senatorė Joni Ernst antradienį pranešė, kad yra pasirengusi paremti Hegsethą, nors abejojo jo gynybos išlaidų planu ir ankstesniais komentarais apie moteris, atliekančias kovinius vaidmenis. Hegsethui reikia mažiausiai 50 senatorių paramos, kad jis galėtų kandidatuoti į Senatą – balsavimas turėtų įvykti pirmadienį.
Prancūzijos politinė ateitis. Naujai paskirtas Prancūzijos ministras pirmininkas François Bayrou antradienį Paryžiuje išdėstė savo naujosios vyriausybės viziją, likus kelioms dienoms iki Nacionalinės Asamblėjos balsavimo dėl nepasitikėjimo. Jo mažumos vyriausybė, suformuota praėjusį mėnesį po to, kai jo pirmtakas Michelis Barnier nepriėmė biudžeto, į kurį būtų įtrauktas nepopuliarus išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas.
Dabar Bayrou turi įkvėpti visuomenės pasitikėjimą ir laikytis principų, dėl kurių jo pirmtakas buvo priverstas palikti pareigas.
Didelis Prancūzijos deficitas ir didėjanti skola Bayrou administracijai kelia didžiausią susirūpinimą. Antradienį savo viešame pranešime Bayrou pabrėžė ilgalaikio biudžeto priėmimo svarbą ir pasiūlė padidinti pensinį amžių, kad būtų galima kovoti su Prancūzijos fiskalinėmis krizėmis. Tačiau praėjusiais metais pensijų reformos paskatino masinius protestus ir pirmalaikius rinkimus, dėl kurių prezidentas Emmanuelis Macronas prarado daugumą parlamente.
Šansai ir pabaigos
Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeol darbo savaitė prasidėjo įdomiai. Pirmadienį apkaltos vadovas gavo planuotą 3 procentų atlyginimą, todėl jo metinės pajamos pasiekė maždaug 180 000 USD. Tačiau antradienį, Pietų Korėjos Konstituciniam Teismui pradėjus jam apkaltos procesą, Yoonas liko įstrigęs prezidento rūmuose.
Kai ką laimi, kai ką pralaimi.
