Trečioji Jungtinių Tautų vandenyno konferencija (UNOC 3) yra svarbiausias pasaulio, jūrų ir tvaraus naudojimo pasaulio įvykis šią savaitę.
Šimtai valstijų, mokslininkų, verslo atstovų ir aplinkosaugos aktyvistų iš viso pasaulio susirinko konferencijoje NICE (Prancūzijoje).
Konferencijos tikslas yra ieškoti tikrų sprendimų, kaip sustabdyti vandenynų taršą, apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir prisidėti prie klimato pokyčių.
„Vandenynai ne tik prisideda prie klimato pokyčių, bet ir yra milijardų žmonių gyvybės šaltinis. Jei mes jų nesinaudojame atsakingai, rizikuojame prarasti vieną iš svarbiausių planetos ekosistemų”, – sako konferencijos organizatoriai.
Vandenynai ir jūra daro įtaką mūsų gyvenimui kiekvieną dieną, pradedant nuo oro, kurį kvėpuojame, iki maisto, kurį valgome. Dėl klimato pokyčių, perteklinio žvejybos ir taršos vandenynų bei jūros jiems kilo pavojus, todėl UNOC 3 priimami sprendimai yra svarbūs kiekvienam iš mūsų, nes jie nustatys, ką mes padarysime geresnei vandens ir jūros būklei ir kaip mūsų planetos vandens telkiniai atrodys ateinančiais dešimtmečiais.
Šioje konferencijoje taip pat dalyvauja Aplinkos ministerijos delegacija, kuriai vadovauja viceprezidentas Tomas Vaitkevičius.
„Lietuva vertina Baltijos jūrą kaip kultūrinio ir ekonominio paveldo dalį: mūsų pakrantės linija ekosistemos yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Karas, Koncentracija“, – sako T. Vaitkevičius.
Konferencijoje buvo pranešta apie tai, kokių veiksmų Lietuva ėmėsi gerinant Baltijos jūros būklę. Kovojant su maistinių medžiagų tarša Baltijos jūroje, mūsų šalis skatina tvarią žemės ūkio praktiką ir kviečia ūkininkus naudoti mažiau trąšų. Praėjusiais metais renovuojami Vilnius vandens nuotekų valymo įrenginiai, kurie valo apie 25 procentus. Visos Lietuvos nuotekos: Valymo metu mažesnės dalelės ir mikroplastika filtruojamos 12 kartų nei žmogaus plaukai. Taip pat buvo paimtas plastiko kiekis, patenkantis į plastiko kiekį. Įdiegus gėrimų butelių indėlių sistemą, daugiau nei 90 % pardavimų grąžinama į pardavimo vietas. Pakuotės ir tokiu būdu sumažinta aplinkos tarša. Be to, vienkartiniams plastikiniams šiaudeliams, įrankiams ir plokštelėms buvo draudžiama tiekti Lietuvos rinkoje, nes šie produktai buvo vieni iš dažniausiai aptinkamų šiukšlių Europos paplūdimiuose.
Padėtis tiek vandenynuose, tiek Baltijos jūroje nėra gera. Todėl, pasak viceprezidento, turime imtis visų priemonių, kad sumažintume mūsų taršą ir siektume, kad priemonės įgyvendinamos visose šalyse. Bendradarbiaudami su tarptautine bendruomene, turime sutelkti pastangas, valią, finansus, mokslą ir vandenynų apsaugos draugiją.
Lietuva pasisako už greitą tarptautinio susitarimo dėl plastinės taršos susitarimo, nes tai yra labai svarbus žingsnis apsaugant vandenynus. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis taip pat sumažėja, o pakrančių bendruomenė sustiprėja siekiant užkirsti kelią reikšmingoms vandens lygio padariniams ir apsaugoti jūros parūgštinimą, kuris kelia tiesioginę grėsmę jūrų gyvūnų ir maisto saugumui. Lietuvos mokslininkai taip pat prisideda prie geriausių ir efektyviausių sprendimų paieškos.
Valstybė ketina pasirašyti politinę deklaraciją
Penktadienį JT konferencijos dalyviai ketina priimti politinę vandenynų apsaugos deklaraciją. Jis bus vadinamas Nicos vandenyno veiksmų planu kartu su savanoriškų valstybių įsipareigojimų sąrašu. Tai pabrėžia skubų poreikį apsaugoti ir naudoti vandenynus, kovoti su klimato krize, biologinės įvairovės nuosmukiu ir jūrinės taršos. Valstybė ketina įsipareigoti iki 2030 m. Efektyviai apsaugoti mažiausiai 30 procentų. Jūros ir pakrančių zonos ir sumažina plastikinę taršą. Taip pat raginama stiprinti tvarią žvejybą, remti besivystančias šalis ir skatinti mokslo pagrindu pagrįstą vandenynų kontrolę. Dėmesys atkreipia dėmesį į veiksmingo veiksmingo biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo ir Pasaulio biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo svarbą. Šis dokumentas patvirtina įsipareigojimą žymiai sumažinti ir kontroliuoti jūrų taršą bei išspręsti laivų taršos problemą.
2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja nusprendė organizuoti vandenyno konferenciją, kad sukurtų ir palaikytų 14 -ąjį tvaraus vystymosi tikslą (gyvenimą vandenyse), kuri pabrėžia suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir bendradarbiavimą. Vandenyno konferencijoje siekiama naudoti esamas sėkmingas priemones ir sustiprinti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Tai kviečia vyriausybes, privačiuosius sektorius ir visuomenę imtis veiksmų šiam tikslui įgyvendinti. Pirmoji vandenyno konferencija vyko 2017 m. Niujorke, antroje – 2022 m. Lisabonoje.
