Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gruodį perspėjo, kad bus „pragaras, už kurį reikia sumokėti“, jei „Hamas“ Gazoje laikomi įkaitai nebus paleisti iki jo inauguracijos sausio 20 d.
Trumpas pakartojo šį perspėjimą antradienį per spaudos konferenciją, sakydamas, kad „Artimųjų Rytų pragaras prasiskverbs“, jei įkaitai nebus grąžinti iki jam pradėjus eiti pareigas. „Tai nebus naudinga Hamasui. Ir tai nebus gerai, atvirai kalbant, niekam“, – sakė D. Trumpas.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gruodį perspėjo, kad bus „pragaras, už kurį reikia sumokėti“, jei „Hamas“ Gazoje laikomi įkaitai nebus paleisti iki jo inauguracijos sausio 20 d.
Trumpas pakartojo šį perspėjimą antradienį per spaudos konferenciją, sakydamas, kad „Artimųjų Rytų pragaras prasiskverbs“, jei įkaitai nebus grąžinti iki jam pradėjus eiti pareigas. „Tai nebus naudinga Hamasui. Ir tai nebus gerai, atvirai kalbant, niekam“, – sakė D. Trumpas.
Tačiau išrinktasis prezidentas nepaaiškino, ką tai reiškia, ir nedetalizavo, kokių veiksmų imtųsi, jei nebūtų laikomasi šio termino. Trumpo komanda iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti Užsienio politika apie savo naujausius pasisakymus dėl Gazos ruožo įkaitų susitarimo.
Trumpo perspėjimai „Hamas“ pateikiami vienu permainingiausių ir chaotiškiausių Artimuosiuose Rytuose pastarosios istorijos laikotarpių ir kelia klausimų, kaip išrinktasis prezidentas nori įsitraukti į regioną, pažadėjęs „jokių naujų karų“ kampanijos metu.
„Trumpo grasinimu siekiama įtikinti „Hamas“, kad labiau tikėtina, kad su kadenciją baigiančia Bideno administracija pavyks geriau susitarti, nei su būsima Trumpo administracija, todėl ji turėtų susitarti dabar“, – ėjo Jonathanas Panikoffas, ėjęs nacionalinės žvalgybos pareigūno pavaduotojo pareigas. Artimuosiuose Rytuose Nacionalinėje žvalgybos taryboje nuo 2015 iki 2020 m Užsienio politika.
„Nors yra ribotų papildomų spaudimo būdų, kuriuos Trumpo administracija gali daryti „Hamas“ Gazos ruože, neskaitant paramos daugiau Izraelio smūgių ruože, didžioji dalis dabartinės „Hamas“ vadovybės yra už Gazos ruožo ribų, o Trumpo administracija gali siekti jiems taikyti papildomas sankcijas. ir jų šeimoms bandyti padidinti spaudimą“, – pridūrė Panikoffas, kuris dabar yra Scowcroft Middle East saugumo iniciatyvos direktorius Atlanto taryboje.
Nustatydamas griežtą terminą įkaitams paleisti iki sausio 20 d., Trumpas bando „daryti didesnį spaudimą procesui“ ir „sukurti skubos jausmą“, – į pensiją išėjęs generolas Josephas Votelis, kuris prižiūrėjo JAV karines operacijas. Artimuosiuose Rytuose nuo 2016 iki 2019 m., kaip JAV centrinės vadovybės vadas Užsienio politika.
Votelis, kuris dabar yra nusipelnęs Artimųjų Rytų instituto vyresnysis bendradarbis, sakė, kad mažai tikėtina, kad D. Trumpas kaip sprendimą kreiptųsi į JAV karinę galią, jei Izraelio ir „Hamas“ karas vis dar vyksta inauguracijos dieną. Trumpas galėtų padidinti paramą Izraelio karinei veiklai Gazos ruože, kad padidintų spaudimą „Hamas“, sakė Votelis, tačiau anklave jau pastebėjus „sunaikinimo lygį“, „sunku suprasti, ką būtų galima padaryti daugiau“.
Vienas iš galimų žingsnių, kurį Trumpas galėtų žengti, yra paremti Izraelį, įvedantį griežtesnius humanitarinės pagalbos apribojimus anklave, kaip ragino vienas artimas Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu bendražygis. Tačiau tai greičiausiai sukeltų tiek vidaus, tiek tarptautinės kritikos, ir tai vienaip ar kitaip negalėtų pakenkti Hamas.
„Jei „Hamas“ būtų susirūpinęs dėl Gazos gyventojų kančių, tai būtų jau seniai išspręsta. Jos lyderiai nesijaudina dėl kančių – jie jomis naudojasi“, – interviu interviu sakė Dennisas Rossas, buvęs JAV pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose. Užsienio politika. „Net jei prezidentas Trumpas suteiks Izraeliui daugiau laisvų rankų ir nespaudžia jo teikti humanitarinę pagalbą, neaišku, kiek tai paveiks „Hamas“ lyderius Gazoje.
Jau daugiau nei metus, tarptautiniams derybininkams ne kartą nepavyko užtikrinti įkaitų paleidimo ir paliaubų susitarimo tarp Izraelio ir „Hamas“. Tarpininkai iš Jungtinių Valstijų, Kataro ir Egipto šiuo metu yra Dohoje (Kataras), kad tęstų derybas, kuriomis siekiama pagaliau pasiekti susitarimą.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio administracija siekia užsitikrinti paliaubų susitarimą prieš jam paliekant Baltuosius rūmus, išreiškė atsargų optimizmą, kad paliaubos gali būti artimos. „Mes darome tikrą pažangą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė Bidenas. „Vis dar tikiuosi, kad galėsime apsikeisti kaliniais“.
Steve’as Witkoffas, kurį Trumpas paskyrė savo specialiuoju pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose, penktadienį atvyko į Dohą prisijungti prie derybų. Anksčiau šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje Mar-a-Lago Witkoffas sakė, kad derybininkai „daro didelę pažangą“.
„Labai tikiuosi, kad iki inauguracijos turėsime ką nors gero paskelbti prezidento vardu“, – sakė Witkoffas.
Nepaisant šio teigiamo pranešimo, nėra jokių garantijų, kad susitarimas bus pasiektas iki sausio 20 d.
„Šiuo metu sandoris tikriausiai yra šiek tiek geresnis nei 50–50. Daugelis kliūčių, kurios egzistavo anksčiau, vis dar išlieka – „Hamas“ vis dar nori tam tikro patikinimo, prieš priimdamas laipsnišką požiūrį, kad karas baigsis, o ministras pirmininkas Netanyahu vis dar nenori to užtikrinti“, – sakė Rossas, kuris dabar yra nusipelnęs kolega. Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute.
Klausimas, kiek gyvų įkaitų paleis „Hamas“, taip pat tebėra svarbus derybų taškas, taip pat palestiniečių kalinių skaičius, kurį kovotojų grupuotė reikalauja, kad Izraelis mainais išlaisvintų.
„Vis dėlto priežastis, dėl kurios susitarimą vertinu šiek tiek geresne nei 50–50, yra ta, kad yra Trumpo efektas“, – sakė Rossas ir pridūrė: „Hamas gali norėti sudaryti sandorį prieš pat sausio 20 d., manydamas, kad jei prieš jam įeinant bus sudarytos paliaubos, prezidentas Trumpas nenorės, kad karas atsinaujintų po jo pareigų. Be to, manau, kad „Hamas“ patiria didesnį Kataro, Egipto ir galbūt Turkijos spaudimą – visi bando parodyti Trumpui, kad jie spaudžia ir duoda tai, ko jis nori“.
Kitas klausimas, kylantis virš D. Trumpo siekio susitarti dėl įkaitų – ar B. Netanyahu, sulaukęs nuožmios įkaitų šeimų kritikos ir apkaltintas trukdžius deryboms dėl paliaubų, bus kliūtis. Netanyahu ir Trumpas istoriškai buvo artimi sąjungininkai, tačiau Izraelio ministras pirmininkas taip pat stengiasi išlaikyti savo trapią koalicinę vyriausybę, o kraštutinių dešiniųjų nariai grasino ją paleisti, jei jis priims paliaubų susitarimą.
Trumpo sausio 20 d. terminas „turbūt Netanyahu daug ką reiškia, kol jis nėra laikomas kliūtimi susitarimui“, sakė buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnas Panikoffas. „Jei „Hamas“ iš tikrųjų pasirašys susitarimą, spaudimas bus perkeltas į ministrą pirmininką Netanyahu, nes jis padarys beveik bet ką – net kol žlugs koalicija – siekdamas užtikrinti, kad antrąją Trumpo kadenciją pradėtų su išrinktuoju prezidentu. “, – pridūrė jis.
