Latvijos valdžios sektoriaus skola praėjusių metų pabaigoje siekė 46,9% bendrojo vidaus produkto (BVP), teigiama Latvijos metinėje ataskaitoje. Valstybės iždas.
Skola padidėjo 0,1 procentinio punkto, palyginti su 2024 metų pabaiga, kai ji siekė 46,8 procento BVP.
Valstybės iždas pažymi, kad nors Latvijos valdžios sektoriaus skola auga, ji išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje ir žemiau ES vidurkio.
Valdžios sektoriaus skolos lygį pirmiausia lemia valstybės skola, kuri, preliminariais Iždo duomenimis, 2025 m. pabaigoje siekė 20,5 mlrd. eurų – 1,6 mlrd. eurų daugiau nei 2024 m.
Valstybės skolos augimą daugiausia lėmė poreikis finansuoti valstybės biudžeto deficitą, kurį įtakojo išaugusios išlaidos krašto apsaugai, aiškino Iždas.
Valstybės skolos struktūroje didžiausią dalį – 88 procentus – sudaro finansų rinkose išleistos euroobligacijos.
Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Valstybės iždas tiek pirmąjį, tiek antrąjį metų pusmetį vykdė skolinimosi operacijas tarptautinėse finansų rinkose – gegužę išleido penkerių metų trukmės obligacijas už milijardą eurų, o rugsėjį – dešimties metų trukmės obligacijas už 1,25 mlrd.
Išpirkimo terminams sutapus su investuotojų paklausa, susidomėjimas obligacijomis viršijo pasiūlą ir siekė 2,5 mlrd. eurų už gegužės mėnesio emisiją ir 3,3 mlrd. eurų už rugsėjo mėnesio emisiją. Ši didelė paklausa kartu su laiku išleista emisija leido Valstybės iždui užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.
Latvijos vyriausybės vertybinių popierių investuotojų bazę tradiciškai sudaro bankai, turto valdytojai ir tarptautinės finansų institucijos iš Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Austriją, Jungtinę Karalystę, Airiją ir Šiaurės šalis.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2025 metais Valstybės iždas per pirminius platintojus organizavo reguliarius aukcionus, siūlydamas papildomas jau apyvartoje esančių euroobligacijų dalis, kurių terminas svyravo nuo 2028 iki 2033 m.
Iždas savo aukcione siūlymus sutelkė į išpirkimo terminus, kurie užtikrino didžiausią investuotojų paklausą ir palankiausias skolinimosi sąlygas vyraujančiomis rinkos sąlygomis.
Įskaitant pirminius platintojus, dalyvaujančius 2025 m. aukcionuose „Citadele“ bankas, Luminor bankas, SEB bankas, Swedbankir Pirmosios grupės bankas. 2026 m. vasario mėn. Valstybės iždas išplėtė savo pirminių platintojų tinklą, pasirašydamas sutartį su DZ bankasvienas didžiausių Vokietijos bankų.
Bendra lėšų, surinktų per pirminių platintojų aukcionus, apimtis 2025 metais siekė 950 mln. Iždas surengė 18 aukcionų, siūlančių įvairaus termino vertybinius popierius. Iždo teigimu, toks požiūris gerina likvidumą ir skatina prekybą antrinėje rinkoje. Kadangi aukcionuose buvo pasiūlytos tik papildomos euroobligacijų dalys, išaugo tarptautinių investuotojų susidomėjimas Latvijos vyriausybės vertybiniais popieriais, todėl valstybė gali skolintis palankiomis palūkanomis.
Siekdamas užtikrinti platesnę prieigą prie Vyriausybės vertybinių popierių pirminėje rinkoje, Iždas 13 aukcionų siūlė vertybinius popierius, kurių minimali investicija – 1000 eurų. Likusiuose 2025 metais vykusiuose aukcionuose minimali investicijų suma buvo 100 000 eurų.
Investuotojų paklausa ir iždo pasiūlymai buvo sutelkti į vertybinius popierius, kurių likęs terminas yra nuo trejų iki penkerių metų. Paklausa parduotą kiekį viršijo vidutiniškai tris kartus, o kai kuriuose aukcionuose net iki šešių kartų.
Ataskaitoje teigiama, kad, tebebuvus didelei likvidžių vyriausybės vertybinių popierių paklausai ir mažėjančioms rinkos palūkanų normoms, fiksuotas pelningumas svyravo nuo 2,42% iki 3,378%, priklausomai nuo termino ir rinkos sąlygų.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Latvijos premjeras vėl žengia ant to paties grėblio
Sekite mus Facebook ir X!
