Tetiana SHYSHKINA nuotrauka svetainėje Unsplash
2025 m. karas Ukrainoje tebėra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tarptautinė bendruomenė, ypač Europos Sąjunga. Kol Rusija tęsia savo agresiją, ES valstybės narės nustato savo pozicijas, kaip geriausiai paremti Ukrainą. Tačiau šios šalys pagalbos ir konfliktų sprendimo klausimą sprendžia skirtingai, atspindėdamos savo strateginius interesus, ekonominius sumetimus ir vidaus politiką. Nors dauguma ES šalių ir toliau remia Ukrainą, išlieka didelių skirtumų, kaip ta parama turėtų būti teikiama.
Prancūzija, kaip pagrindinė ES veikėja, palaiko Ukrainą, tačiau su tam tikromis išlygomis. Prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti Ukrainos pergalę šiame kare, tačiau taip pat pripažįsta, kad konfliktas gali trukti ilgiau nei tikėtasi. Tokį požiūrį taip pat atspindi nuolatinis Prancūzijos atstovas prie JT Nicolas de Rivière’as, kuris sausio 14 d. pasiūlė Kijevui priimti realistiškesnę poziciją dėl okupuotų teritorijų. Prancūzija nori įvertinti kitų Europos šalių norą daryti nuolaidas Rusijai, siekdama bet kokia kaina anksti nutraukti karą. Anot de Rivière’o, okupuotų teritorijų klausimas bus įtrauktas į uždaro JT posėdžio Niujorke 2025 metų vasarį darbotvarkę. Tačiau atvirų debatų JT metu Prancūzija laikosi savo pozicijos remianti Ukrainą ir smerkianti Rusijos agresiją. Tai pabrėžia Prancūzijos pastangas rasti pusiausvyrą tarp paramos Ukrainai ir diplomatinio konflikto sprendimo.
Vokietija, būdama ES ekonomikos galiūnė, toliau teikia karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai, taip pat ieško diplomatinių sprendimų. Kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, tačiau jis pabrėžė būtinybę ištirti taikos derybas, kad būtų išvengta konflikto eskalavimo. Tai pabrėžia būtinybę nuolatinę paramą Ukrainai suderinti su diplomatinėmis pastangomis, nors Vokietija ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi padėti Ukrainos kovoje.
Kita vertus, Jungtinė Karalystė yra viena ryžtingiausių Ukrainos rėmėjų Europos arenoje. Londonas teikia didelę karinę pagalbą, įskaitant modernią ginkluotę ir mokymus Ukrainos pajėgoms, taip pat stengiasi apriboti Rusijos tarptautinę įtaką sankcijomis ir diplomatiniu spaudimu. Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas 2025 metų sausį pakartojo, kad JK nesusvyruos palaikydama Ukrainą, pabrėždama, kad Britanija ir toliau teiks reikiamus išteklius Ukrainai apsiginti. JK taip pat aktyviai stengiasi izoliuoti Rusiją pasaulinėje arenoje ir mano, kad Ukraina turėtų gauti visą paramą, reikalingą apginti savo nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.
Lenkija kartu su Baltijos valstybėmis – Lietuva, Latvija ir Estija – nuo pat karo pradžios buvo viena ryžtingiausių Ukrainos gynėjų. Šios šalys teikė paramą visais frontais, įskaitant karinę pagalbą, ekonominę pagalbą ir humanitarines iniciatyvas. Visų pirma Lenkija ir toliau pabrėžia Ukrainos stabilumo svarbą Vidurio ir Rytų Europos saugumui ir griežtai pasisako prieš bet kokius kompromisus su Rusija. Tokios pozicijos laikosi ir Baltijos šalys, remiančios strategiją, kuria siekiama toliau izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje ir didinti pagalbą Ukrainai.
Nepaisant didelės paramos, kurią Ukraina sulaukia iš daugumos Europos šalių, Jungtinių Tautų pozicijos šiuo klausimu slypi neapibrėžtumas. Visų pirma Prancūzija siekia įtraukti okupuotų teritorijų klausimą į uždarą JT susitikimo Niujorke 2025 m. vasario mėn. darbotvarkę, o tai gali reikšti perėjimą link nuolaidų Rusijai siekiant diplomatinės rezoliucijos. Tuo pat metu Prancūzija atvirose JT diskusijose ir toliau deklaruoja paramą Ukrainai, tačiau vis labiau aiškėja, kad taikos paieškos gali pakenkti tarptautinės pozicijos, remiančios Ukrainą, patvarumui.
Šis neapibrėžtumas gali tapti iššūkiu JT, ypač jei tokios šalys kaip Prancūzija pradės aktyviai siekti kompromisų su Rusija, net jei tai gali nesutapti su bendra pozicija palaikyti Ukrainą. Kol kas neaišku, kokia bus galutinė JT veiksmų kryptis ir ar pavyks išlaikyti nuoseklią poziciją, atspindinčią Ukrainos interesus ir platesnį tarptautinės taikos tikslą.
Apskritai ES politika Ukrainos atžvilgiu tebėra aktyvi ir palanki, tačiau vis labiau akivaizdu, kad stabilios taikos keliu tebėra didelių iššūkių. Skirtingi Europos šalių požiūriai į Ukrainos paramą turės reikšmingos įtakos konflikto eigai, todėl labai svarbu stebėti būsimus diplomatinius žingsnius, nes jie gali formuoti naujas paramos Ukrainai kovoje su Rusija strategijas.
Įrašas Parama Ukrainai appeared first on .
