Prancūzija balandžio 1 dieną atsakė į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą pasitraukti iš NATO, pareikšdama, kad aljansas buvo sukurtas siekiant apsaugoti transatlantinį saugumą, o ne pradėti atakas Hormūzo sąsiauryje, rašo „Reuters“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rekomendavo sukurti JT gaires bet kokiai veiklai Hormūzo sąsiauryje, kurį Iranas nuo vasario pabaigos užblokavo laivybai. Sąsiauris svarbus tarptautinei energetikos rinkai, nes per jį eksportuojama apie 20% pasaulio naftos ir gamtinių dujų. Macronas nurodė, kad tarptautinės operacijos gali prasidėti tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams, pradėjus derybas su draudikais ir laivybos kompanijomis, o Iranas taip pat sutiks atverti sąsiaurį.
Alice Rufo, jaunesnioji armijos ministrė, Paryžiuje vykusioje konferencijoje „Karas ir taika“ susirinkusiems priminė, kas yra NATO: „Tai karinis aljansas, besirūpinantis euroatlantinio regiono saugumu.
Ji nėra skirta operacijoms Hormūzo sąsiauryje vykdyti, nes tai būtų tarptautinės teisės pažeidimas.
Rufo, artima E. Macrono sąjungininkė, sakė suprantanti amerikiečių susierzinimą dėl Prancūzijos atsisakymo prisijungti prie koalicijos, kad būtų nedelsiant išvalytas sąsiauris, tačiau Paryžius norėjo atkurti tranzitą ir judėjimo laisvę, sukurdamas planą be išpuolių.
Rufo pakartojo suprantanti susierzinimą, tačiau nurodė, kad kalba ne JAV, o NATO narės steigėjos, Europos Sąjungos narės steigėjos ir šalies, kuri pastaruosius 20 metų kalba apie tai, kad Europa prisiima didesnę atsakomybę už savo saugumą, vardu.
Prancūzija susidūrė su JAV nepasitenkinimu kovo 31 d., kai paskelbė apie savo sprendimą neleisti naudoti savo oro erdvės ginklams tiekti Iranui.
Taip pat skaitykite: Pentagonas: NATO kolektyvinė gynyba priklauso nuo D. Trumpo sprendimo
Sekite mus Facebook ir X!
