Ko gero, prasčiausiai saugoma Sirijos vyriausybės paslaptis buvo jos išnaudojimas palestiniečių reikalais.
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ konfliktui praėjusių metų spalį, nors kai kurie įtarė, kad Sirija gali prisijungti prie karo prieš Izraelį ir atverti dar vieną frontą, nė vienas iš sirų, su kuriais bendravau, netikėjo, kad prezidentas Basharas al Assadas taps šalimi. į konfliktą – ypač ne Hamas vardu.
Ko gero, prasčiausiai saugoma Sirijos vyriausybės paslaptis buvo jos išnaudojimas palestiniečių reikalais.
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ konfliktui praėjusių metų spalį, nors kai kurie įtarė, kad Sirija gali prisijungti prie karo prieš Izraelį ir atverti dar vieną frontą, nė vienas iš sirų, su kuriais bendravau, netikėjo, kad prezidentas Basharas al Assadas taps šalimi. į konfliktą – ypač ne Hamas vardu.
„Vyriausybė piešia save taip, lyg ji kovotų su Izraeliu, bet tai visada buvo melas“, – neseniai man telefonu iš Vašingtono, kur gyvena nuo pasitraukimo, pasakė buvęs Sirijos diplomatas Bassamas Barabandi. „Bašaras ir jo tėvas prieš jį – jie sudarė tylų paktą, kad išlaikytų taiką pasienyje su Izraeliu, todėl Sirija neįsitrauks į Gazos konfliktą“. Šis požiūris susilaukė atgarsio tarp šimtų sirų ir palestiniečių, su kuriais kalbėjausi per daugelį metų. Sirijos vyriausybei Izraelis dažniausiai yra viešųjų ryšių objektas – lengvas atpirkimo ožis, kurį galima kaltinti dėl savo nesėkmių ir bandyti pelnyti savo gyventojų sunitų ir arabų palankumą visame regione.
Kai praeityje įsiplieskė konfliktas tarp Izraelio ir „Hamas“, Sirijos vyriausybė skatino didelius protestus, kad parodytų paramą palestiniečiams, tačiau šį kartą demonstracijų buvo daug ir nedaug, o parama pasipriešinimui buvo nutildyta. „Vyriausybė neleido jokių didelių protestų prieš Izraelį ir jokių raginimų remti pasipriešinimo ašyje esančius draugus“, – sakė Barabandi ir pridūrė, kad tai „ženklas“, kad Sirija ne tik nori likti nuošalyje nuo konflikto, bet ir nori. kad būtų aiškiai matomas kaip pasitraukęs iš to.
Nepaisant reguliarių Izraelio sprogdinimų Sirijos teritorijoje – daugiausia prieš Irano pareigūnus ir turtą – ir pažado palaikyti palestiniečius, Assado vyriausybė stovėjo nuošalyje nuo dabartinio konflikto, kuris prasidėjo daugiau nei prieš metus.
Ekspertai ir stebėtojai teigia, kad Assado prioritetas yra jo režimo išlikimas ir vadovavimas atimtoms Sirijos masėms. Ir nors jis sutriuškino maištą, šalis tebėra susiskaldžiusi ir maždaug 40 procentų Sirijos žemės lieka už vyriausybės kontrolės ribų.
Anot neįvardyto Vakarų diplomato, kalbėjusio AFP, Izraelis perspėjo Assado vyriausybę, kad „jei Sirija būtų panaudota prieš juos, jie sunaikintų jo režimą“. Viename pranešime teigiama, kad Assado brolio rezidenciją bombardavo izraeliečiai, nors patvirtinimo nebuvo.
„Jei jis padarys klaidą aktyviai prisijungdamas prie ašies, pasekmės gali būti labai greitos“, – sakė Eranas Lermanas, buvęs Izraelio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas. „Kol kas manau, kad Assadas labai nenori būti įtrauktas. Nors (Sirijos vyriausybė) yra arabų nacionalistai, Palestina yra gerokai žemiau jų prioritetų sąraše. Pirma, tai yra išlikimas, ir aš manau, kad Assado kariuomenė turi supratimą apie tai, kaip sekasi, palyginti su mūsų.
B.al Assadas turi keletą kitų priežasčių, kodėl nesikiša į konfliktą. Jis tikisi, kad bus apdovanotas už santūrumą ir bent jau sušvelnins Vakarus iki galimybės sušvelninti sankcijas, nes atsidurs šalia Jungtinių Arabų Emyratų – pagrindinio veikėjo reabilituojant B.al Assado vyriausybę, kuri pati normalizavo ryšius su Izraeliu pagal Abraomo susitarimus. Praėjus kelioms dienoms po „Hamas“ atakos 2023 m. spalio 7 d., „Axios“ pranešė, kad JAE perspėjo Assadą nesivelti į karą.
Be to, Assadas nėra nusiteikęs atleisti „Hamas“ už tai, kad 2011–2012 m. revoliucijoje palaikė Sirijos sukilėlius. Kai Izraelis Irane nužudė Ismailą Haniyehą, Sirija nepateikė išsamios panegirikos nužudytam „Hamas“ lyderiui, nors oficialiai susitaikė su grupe 2022 m. Praėjusiais metais duodamas interviu Assadas sakė, kad „dar per anksti, kad viskas galėtų grįžti atgal kaip jie buvo“ su Hamas. Manoma, kad tai tinka arabų monarchijoms, tokioms kaip Saudo Arabija ir JAE, kurioms Assadas finansuoja Sirijos atstatymą ir kurios nori, kad Hamasas būtų nugalėtas ir politinio islamo keliamas iššūkis.
B.al Assadas tikisi, kad Vakaruose jis galės užsidirbti taškų, ypač augant apetitui deportuoti sirus į Europą. Italijos vadovaujamos aštuonios Europos šalys siekia tam tikro bendradarbiavimo su Damasku, siekdamos užtikrinti, kad sirai galėtų sugrįžti. Europos Komisija netgi svarsto, ar ji turėtų paskirti naują specialųjį pasiuntinį Sirijai, kad Assado vyriausybę tam tikra prasme būtų priimtina. Assadas jau grįžo į Arabų lygą ir buvo priimtas visų regiono šalių, išskyrus Katarą.
Ir nors Assadas negali tiesiogiai išstumti iraniečių ir atrodo nedėkingas už karo metu teikiamą paramą jo vyriausybei, atrodo, kad Izraelis turėjo laisvas rankas bombarduoti Irano turtą ir nužudyti savo generolus Sirijoje. „Su Rusija sutarėme, kad darysime tai, ką turime daryti“ Sirijos oro erdvėje“, – sakė Lermanas. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad Iranas atitraukė pajėgas iš Pietų Sirijos – Irano atstovų, kuriuose vyrauja „Hezbollah“, centro, kad sumažintų savo nuostolius, kai Rusijos pajėgos grįžta į regioną „teoriškai, kad pažabotų smurto plitimą iš Izraelio į Siriją“. Rusijos postai buvo įsteigti po to, kai Izraelis dar balandį Sirijoje nužudė aukšto rango Irano generolus, todėl kilo susirūpinimas, kad karas gali apimti Siriją. (Mažėjantis Irano buvimas Sirijoje yra netikėtas Assado Rusijos globėjas, kuris nenori dalytis Sirijos su Teheranu.)
Barabandi sakė, kad Rusija taip pat gali užmerkti akis į Izraelio atakas prieš Irano karines pajėgas pietų Sirijoje, nes ji pažeidinėja Sirijos oro erdvę.
„Kai „Hezbollah“ pradėjo eiti į Golaną pulti Izraelio, Assado žinutė buvo tokia: „Aš jų nekontroliuoju“ ir kad Sirijos armija nedalyvaus“, – sakė Barabandi, paaiškindamas, kodėl rusai buvo dislokuoti fronto linijoje. Izraelis. „Tačiau „Hezbollah“ pietų valymas yra naudingas Izraeliui ir Rusijai, nes Iranas bus silpnesnis. Kai izraeliečiai baigs, Rusija galėtų būti garantas, kad jie paliks Sirijos teritoriją.
Assadas atsidūrė tokioje padėtyje, kai net Iranas ir „Hezbollah“ suteikė jam vietos likti nuošalyje nuo karo. Ekspertai teigia, kad Iranas gali pasinaudoti svertu Sirijos atžvilgiu tik tuomet, jei išliks dabartinė vyriausybė. Net „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah per vieną iš savo ankstyvųjų kalbų konflikto metu leido Assadui lengvai perduoti.
„Negalime reikalauti iš Sirijos daugiau ir turime būti realistai. Šalis jau 12 metų buvo įsipainiojusi į pasaulinį karą. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, ji palaiko pasipriešinimą ir prisiima pasekmes“, – 2023 m. lapkritį sakė Nasrallah.
Sirija nepasitraukė iš konflikto ir stengėsi neapsunkinti Izraelio. Tačiau ji taip pat bandė nuraminti Iraną, leisdama naudoti Sirijos teritoriją ginklams „Hezbollah“ tiekti. Joshua Landisas, Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro vadovas, sakė, kad Assadas ir toliau „padeda apginkluoti Hezbollah ir gabenti ginklus į Libaną iš Irano“, todėl Izraelis bombarduoja Siriją, „naikindamas raketų gamyklas. Irano generolų nužudymą ir ginklų vilkstinių susprogdinimą“.
Ir vis dėlto negalima paneigti, kad Sirijos nebuvimas vykstančiame konflikte yra akivaizdi Irano „arenų vienybės“ strategijos, kuri numatė koordinuotą visų jo partnerių atsaką pasipriešinimo ašyje, nesėkmė. Ji atskleidžia, kaip politinis išlikimas yra prieš ideologinį susiderinimą ir kad dabartinėje Sirijos būklė Izraeliui nesukels problemų.
