Vidutinėje ar ilgalaikėje perspektyvoje Rusijai taps vis sunkiau grįžti į taikos laiko ekonomiką-dinamiką, kuri, savo ruožtu, sukuria vidaus reikalavimą išlaikyti agresyvią užsienio politiką ir tęsti karinį kūrimą, remiantis grėsmės vertinimu ir kasmetine karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIDD) peržiūra.
Middas pažymi, kad atsargų išeikvojimas gali kelti grėsmę Rusijos galimybėms per artimiausius kelerius metus įvykdyti ilgalaikį didelio intensyvumo konfliktą. Tuo pat metu tarnyba daro išvadą, kad per trumpą laiką Maskva greičiausiai sugebės sutelkti turimus išteklius, kad finansuotų karą Ukrainoje, siekdama Kremliaus strateginių tikslų toje šalyje.
Tačiau tarnyba pabrėžia, kad dabartinėmis sąlygomis Rusijai trūksta karinių galimybių atlikti kitą strateginio lygio žemės veikimą.
Anot Middo, Rusijoje vykdoma plataus masto karinė reforma, siekianti padidinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį nuo vieno iki pusantro milijono karių. Svarbiausi pokyčiai planuojami Vakarų strategine kryptimi.
„Tikėtina, kad pasiekti visus šios reformos tikslus užtruks kelerius metus, galbūt dešimtmetį, tačiau tikimasi, kad Rusijos karių skaičius netoli Latvijos sienos pradės augti, nes kovos intensyvumas Ukrainoje mažės“, – teigiama pranešime.
Middas pabrėžia, kad neįmanoma nustatyti tikslaus tūrio ar galimybių lygio, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos turės pasiekti, kol Kremlius apsvarstytų galimybę pradėti naują karinę agresiją.
Jo nuomone, sprendimų priėmimui gali turėti įtakos daugybė situacinių ir subjektyvių veiksnių, įskaitant Rusijos karinės ir politinės lyderystės suvokimą apie priešininko silpnumą ir skaičiavimus, kad tam tikrus tikslus galima pasiekti karinėmis priemonėmis.
„Invazija į Ukrainą parodė, kad tokie Rusijos skaičiavimai gali būti netikslūs ir pernelyg optimistiški“, – pažymi Middas, įvertindamas, kad Rusija greičiausiai svarstys galimybę užpulti NATO narį tik tuo atveju, jei būtų įsitikinusi, kad kiti aljanso nariai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnio ir nesuteiks pagalbą. Siekdama paskatinti tokį suvokimą, Rusija sąmoningai bando įtikinti Vakarų šalis dėl savo pasirengimo naudoti branduolinius ginklus net ir reaguodama į palyginti žemą išorinės grėsmės lygį, priduria tarnyba.
Middas taip pat pabrėžia, kad nors tikimasi, kad Kremlius ir toliau kyla grasinimų dėl karo prieš Ukrainą sunkumų, greičiausiai jis susilaikys nuo faktinio branduolinių ginklų naudojimo.
Ši paslauga pabrėžia, kad didelis paramos Rusijai šaltinis yra ginklų ir amunicijos tiekimas iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Be to, Rusijos karinė pramonė ir ginkluotosios pajėgos gauna kritinę paramą iš Kinijos, kuri teikia gamybos įrangą, mikroelektronikos komponentus, dronų variklius ir panašias technologijas.
Middas pripažįsta, kad strateginė Rusijos ir Kinijos partnerystė kelia didelę grėsmę Latvijai, nes ji galėtų suteikti Maskvui diplomatinę, ekonominę ir karinę techninę paramą, reikalingą konfrontacijai su Vakarais.
Grėsmė Latvijai taip pat kyla iš Baltarusijos vykdomos politikos, pabrėžiama ekspertai. Didėjanti Minsko priklausomybė nuo Maskvos daro Baltarusiją potencialiu Rusijos agresijos prieš kaimynines šalis bendrininką, daro išvadą Middas.
Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusija ir toliau naudojasi neoficialiomis ginkluotosiomis formacijomis tiek mūšio lauke Ukrainoje, tiek siekia konkrečių tikslų kitose šalyse. Tokių pajėgų naudojimas įrodė, kad efektyvus kelis kartus – tiek Ukrainoje, tiek kitur. Middas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į aplinkybes ir būtinybę, šios formacijos vėl galėtų vaidinti svarbų vaidmenį tobulinant Kremliaus interesus.
Middas yra Nacionalinio saugumo tarnyba, prižiūrima Gynybos ministro. Tai vykdo karinę kontržvalgybą, žvalgybą ir kitas užduotis, kurias įstatymas priskiria nacionalinio saugumo valdžios institucijoms ir kitiems teisiniams veiksmams. Nuo 2002 m. Paslaugos vadovas buvo „Indulis Krēķis“.
Sekite mus „Facebook“ ir X!
